Ginčą spręs Konstitucinis Teismas Pereiti į pagrindinį turinį

Ginčą spręs Konstitucinis Teismas

2002-10-28 00:00

Tik prieš pat savivaldybių tarybų rinkimus paaiškės, ar miestų ir rajonų merai neturi per daug įgaliojimų

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Tik prieš pat savivaldybių tarybų rinkimus paaiškės, ar miestų ir rajonų merai neturi per daug įgaliojimų

Lietuvoje jau kurį laiką kalbama, kad miestų ir rajonų merus reikėtų rinkti tiesiogiai, tačiau politikai iki šiol nesutaria, kokie turėtų būti savivaldybių vadovų įgaliojimai. Šį ginčą turės spręsti Konstitucinis Teismas (KT).

Atsakymas bus gruodį

Gruodžio mėnesį KT turėtų svarstyti dar prieš dvejus metus grupės Seimo narių pateiktą prašymą ištirti, ar kai kurie Vietos savivaldos įstatymo straipsniai atitinka Konstituciją. Abejojama, ar meras gali būti “trigalvis” - turėti savo konkrečius įgaliojimus ir kartu dar vadovauti savivaldybės valdybai bei tarybai. Pasak Seimo narių grupės, neaišku, ar vienas žmogus gali vadovauti ir atstovaujamajai savivaldybės institucijai (tarybai), ir vykdomajai (valdybai). Būtent todėl Konstitucinio Teismo ir klausiama, ar įstatymo nuostata, nustatanti, kad meras yra savivaldybės tarybos bei valdybos pirmininkas, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam valdžių atskyrimo principui.

“Ypač didelių abejonių kyla dėl to, ar išvis reikalinga tokia atskira valdyba. Mano nuomone, pakaktų atstovaujamosios valdžios - tarybos, kuriai vadovautų meras, ir vykdomosios valdžios - savivaldybės administracijos, kuriai vadovautų administratorius”, - “Kauno dienai” tvirtino vienas iš kreipimosi į KT iniciatorių, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Petras Papovas.

Parlamentarai taip pat abejoja, ar savivaldybės valdyba gali būti sudaroma iš savivaldybės tarybos narių. “Šis klausimas būtų aktualus, jeigu KT nuspręstų, kad valdyba yra teisėta institucija. Mes tuomet klaustume, ar valdyba gali būti sudaroma iš tarybos narių. Kadangi valdyba yra atskaitinga tarybai, išeitų, kad valdybos nariai atskaitingi patys sau”, - sakė P.Papovas.

Atsakingi ne tik už savo, bet ir tarybos sprendimus

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė tvirtina, kad neturėtų būti kvestionuojama Lietuvoje susiklosčiusi teisinė situacija, kai merai vadovauja ir savivaldybių taryboms. “Meras yra nepaskirtas tarybos, o jos demokratiškai išrinktas iš tų, kurie atitinkamai buvo renkami tiesiogiai žmonių. Todėl ir reikėtų konstatuoti, kad meras gali vadovauti tarybai”, - sakė jis “Kauno dienai”.

B.Ropė taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal galiojančią teisinę sistemą merai yra atsakingi ne tik už savo pačių, savivaldybės valdybos, bet ir už visos tarybos priimtus sprendimus. “Jeigu šiandien bet kokioje savivaldybėje atsiranda kokia nors problema, dėl jos bus kaltas meras, nors jis galbūt net neatsakingas už problemas sukėlusio sprendimo priėmimą. Taigi pagal mūsų įstatyminę bazę meras turi būti atsakingas ir už visą tarybą”, - pastebėjo Savivaldybių asociacijos vadovas.

Bet B.Ropė nesiryžo prognozuoti, ar KT parems jo poziciją.

Kartu jis kritikuoja centrinės valdžios dabartinius bandymus mažinti merų įgaliojimus: “Šiandien meras jau nebegali paskirti seniūno, nors būtent seniūnai atskirose vietovėse vykdo merų nurodymus”.

Tačiau Savivaldybių asociacijos prezidentas laukia KT išvados teigdamas, kad “taškai ant i šiuo atveju tikrai yra reikalingi, juo labiau prieš pat naujoms, gruodžio 22 dieną išrinktoms savivaldybių taryboms ateinant į valdžią”.

Padės apsispręsti

Tiek P.Papovas, tiek ir B.Ropė neabejoja vienu klausimu - KT išvada dėl merų įgaliojimų padės diskusijoje dėl tiesioginių merų rinkimų. “Žinoma, iki to dar toli, nes norint tiesioginių merų rinkimų reikia pakeisti labai daug teisės aktų, gerai padiskutuoti apie įgaliojimų atskyrimą. Ir čia Teismo išvada tikrai labai padės”, - įsitikinęs P.Papovas.

B.Ropė teigia, kad jau seniai galėjo būti susitarta dėl tiesioginių merų rinkimų bei tam būtinų įgaliojimų atskyrimo. “Tačiau kažkodėl to nebuvo padaryta. Mūsų asociacija jau prieš kelerius metus kėlė šį klausimą, bet tik dabar dėl jo prabilta kiek aktyviau”, - teigė jis.

Tiesioginiai merų rinkimai gali įvykti tik 2006 metais, kai vyks eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai. Šių metų gruodžio 22-ąją išrinktų savivaldybių tarybų kadencija truks ketverius metus.

Merų likimų neturėtų drebinti politiniai perbėgėliai

Svarstomas ir dar vienas teisinis siūlymas, susijęs su merais - nustatyti sudėtingesnę jų atleidimo iš pareigų tvarką. Kai kurie Seimo Socialliberalų frakcijos nariai siūlo, kad miestų ir rajonų merai galėtų būti atleisti tik dviem trečdaliais visų savivaldybės tarybos narių balsais, nors paskiriami pusės jų balsais.

Toks pasiūlymas atsirado po Kauno mero Eriko Tamašausko atstatydinimo praėjusį pavasarį. Socialliberalai, kuriems tuomet priklausė E.Tamašauskas, buvo pasipiktinę tuo, kad prieš merą Kaune susibūrė marga koalicija, kurią sudarė nedidelių frakcijų atstovai.

“Jeigu galiotų taisyklė, kad merą gali atleisti ne pusė, o du trečdaliai visų tarybos narių, merui būtų sudarytos sąlygos stabiliai dirbti miesto ar rajono labui, nesibaiminant pasitaikančių perėjūnų iš partijos į partiją, kurie gali lengvai pakeisti dažnai gana trapų jėgų santykį savivaldybės taryboje”, - “Kauno dienai” sakė socialliberalas Algimantas Indriūnas.

“Dėl šio pasiūlymo galima bus diskutuoti po Konstitucinio Teismo išvados. Apskritai gali būti, kad teks peržiūrėti visą Vietos savivaldos įstatymą, parengti naują jo variantą”, - teigė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas.

Daugiau naujienų