Ketvirtadienį vėl pranešta pie kratas Žemės ūkio ministerijai pavaldžioje Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA), įtariamuoju ikiteisminiame tyrime pripažintas agentūros direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas.
Teismas pradėjo nagrinėti disponavimu pornografinio turinio dalykais kaltinamo kunigo Ryšardo Peciuno baudžiamąją bylą.
Užsienio aktualijose – JAV Kongreso patvirtintos sankcijos Rusijai, JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimas dideliais muitais ES dėl siūlymo Kanadai tapti asocijuotąja Bendrijos nare ir kairiosios opozicijos pergalė Švedijos rinkimuose.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradėjo tyrimą dėl jos narės Lauros Matjošaitytės užpernai teiktų paslaugų „Nemuno aušrai“. Anot komisijos pirmininkės Linos Petronienės, tyrimas reikalingas tam, kad būtų įvertinta, kokio masto paslaugos, prieš L. Matjošaitytei tampant VRK nare, buvo suteiktos politinei partijai. Už pasiūlymą pradėti tyrimą balsavo 9 komisijos nariai, susilaikė socialdemokratas Justas Pankauskas, o nuo balsavimo nusišalino „aušriečių“ deleguota Edita Karčiauskienė. Pati L. Matjošaitytė posėdyje nedalyvavo. VRK pavedė tyrimą atlikti iki gruodžio 17 d. Antradienį opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iniciatyva buvo surinkti reikalingi parašai, prašant į Seimo darbotvarkę įtraukti siūlymą atleisti L. Matjošaitytę iš pareigų. Šį dokumentą pasirašė parlamentarai iš konservatorių, liberalų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijų. Vis tik Seimo seniūnų sueiga nusprendė į kitos savaitės ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę neįtraukti šio siūlymo. Klausimų kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog L. Matjošaitytė prieš 2024 metų Seimo rinkimus galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“ bei padėti partijai parengti atsakymą VRK.
Vokietijai skelbiant apie trūkstamą savanorių skaičių brigadai Lietuvoje, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako turįs patikinimą, kad dislokavimo procesai neturėtų vėluoti. Anot jo, nors iššūkių kyla, jie sprendžiami. Vokietijos gynybos ministerija skelbė, kad ministras Borisas Pistorius ketina nurodyti privalomai perkelti karius į Vokietijos šarvuotąją brigadą Lietuvoje, kad būtų užpildytos laisvos vietos šiame dalinyje. Ministerijos duomenimis, šiuo metu savanoriai yra užpildę beveik 80 proc. pozicijų Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje. Tačiau pažymima, kad, panašiai kaip ir civilinėje ekonomikoje, labiausiai trūksta logistikos ir IT specialistų. Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių.
Seimas pritarė Tabako kontrolės įstatymo pakeitimams. Už pataisų priėmimą balsavo 93 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, o susilaikė 15. Pakeitimais numatyta ant bedūmių tabako gaminių, įskaitant kaitinamojo tabako, pakuočių pateikti įspėjimą apie galimą žalą sveikatai bei informaciją apie metimą rūkyti ir pagalbos programas norintiems atsisakyti rūkymo. Tokia informacija būtų numatyta ir rūkomųjų žolinių gaminių pakuotėse. Taip pat numatyta, kad tabako gaminiai, elektroninės cigaretės ir jų pildyklės, rūkomieji žoliniai bei naujoviški tabako gaminiai negalės būti tiekiami rinkai, jeigu informacija apie juos nebus paskelbta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainėje ir nuo jos pateikimo nebus praėję šeši mėnesiai. Pataisos taip pat numato, kad mažmeninės prekybos vietose turi būti pateikta informacija apie tabako gaminių vartojimo žalą sveikatai, pagalbą metantiems rūkyti bei draudimą parduoti tabako gaminius jaunesniems nei 18 metų asmenims. Pakeitimai įsigalios kitų metų gegužę.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Vėl vyko kratos Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA), ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti direktoriaus pavaduotojui Tomui Orlickui. Tyrimas vykdomas dėl įtariamo piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, siekiant suteikti neteisėtų pranašumų Europos Sąjungos (ES) projektuose dalyvaujantiems asmenims. Anot teisėsaugos, įtariamojo procesinis statusas suteiktas keliems kitiems NMA darbuotojams, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje NMA direktoriui Fortunatui Dirginčiui yra suteiktas procesinis liudytojo statusas. Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu sakė, jog ši situacija rodo, kad problemos dėl situacijos NMA yra rimtos, teigė lauskaintis teisėsaugos išvadų. Pati NMA jau skelbė, kad liepą, įtarus, jog agentūros direktoriaus pavaduotojas T. Orlickas galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus, vykdant tarptautinius projektus, jis iš karto buvo nušalintas nuo funkcijų, dėl kurių galimai konfliktas, vykdymo. NMA rugpjūčio 5 d. inicijavo vidinį tyrimą dėl galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų, vykdant tarptautinius projektus. Ikiteisminį tyrimą vykdo FNTT ir Europos prokuratūra (EPPO).
Lietuvos gynybos technologijų bendrovė „RSI Europe“ Panevėžio rajone iki 2027 m. pabaigos planuoja pastatyti 50 mln. eurų vertės gamyklą. Ketvirtadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (EIM) su bendrove pasirašyta stambaus investicinio projekto sutartis. Įmonė per metus Lietuvoje planuoja pagaminti apie 120 tūkst. dronų ir kitų pažangių gynybos sistemų, taip pat didesnę dalį joms reikalingų dalių gaminti šalies viduje. Anot „RSI Europe“ generalinio direktoriaus Tomo Milašausko, bendrovė jau turi vieną gamyklą Vilniuje, kur gaminamos pažangios gynybos sistemos, o nauja gamykla prisidės prie to, kad daugiau joms reikalingų komponentų būtų pagaminama Lietuvoje. Komponentus gynybos sistemų gamybai „RSI Europe“ importuoja iš daugiau nei 40 šalių – iš Europos, taip pat JAV. Šiuo metu konkreti gamyklos vieta nekonkretizuojama, ji bus paskelbta po poveikio aplinkai vertinimo. Projektui rezervuotas valstybinės žemės sklypas. Anot ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, šis projektas prisideda prie siekio iki 2030 m. bent 30 proc. naujų investicijų pritraukti į regionus. Gamykla Panevėžio rajone turėtų sukurti iki 40 naujų darbo vietų, iš kurių apie 35 proc. – aukštos kvalifikacijos inžinerijos ir technikos specialistams. „RSI Europe“ – 2022 m. įkurta Lietuvos gynybos technologijų įmonė, kurianti ir gaminanti krašto apsaugos paskirties produktus, kurie šiuo metu tiekiami Ukrainai ir NATO sąjungininkėms.
Opozicijai kritikuojant, kad Vyriausybės Šeimos pakete trūksta šaltinių suplanuotoms išlaidoms finansuoti, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sakė, kad tam numatytos „Sodros“ ir valstybės biudžeto lėšos. Anot jos, jei pernai valstybės prioritetas buvo gynyba, šiemet šalia Daliai opozicijos teigiant, kad Šeimos paketo poreikių finansavimas nukeliamas ateities valdžiai, ministrė tai vadino „spekuliacijomis“. Ypač daug kritikos sulaukė siūlymas nuo 2029 m. etapais užtikrinti nemokamus pietus visiems penktos-dešimtos klasės mokiniams, tam iš viso numatyta skirti 375,9 mln. eurų. I. Ruginienė pažymėjo, kad kitos Vyriausybės, jeigu matys poreikį, galės šią priemonę panaikinti. Ministrės teigimu, ateities Vyriausybės galės tobulinti ir kitas šeimos politikos priemones, kai jos bus priimtos. Ji pažymėjo, kad Vyriausybės paramos šeimai paketą Seime numatoma priimti dar šiemet. Viso demografijos iššūkiams spręsti skirto paketo vertė sudaro beveik 770 mln. eurų, jame iš viso yra devynios priemonės. Be nemokamų pietų moksleiviams, ten taip pat numatytas vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelio finansavimas, didesnės išmokos sergančius vaikus prižiūrintiems tėvams, parama pasiruošimui mokyklai.
Savo sveikatą kaip labai gerą arba gerą vertina 48 proc. Lietuvos gyventojų, o daugiau nei pusė (52 proc.) nurodė sergantys lėtine liga arba turintys ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Tai parodė Valstybės duomenų agentūros 2025 m. atliktas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas. Jame sveikatos vertinimai stipriai skyrėsi pagal amžių. Labai gera arba gera savo sveikatą įvardijo 88 proc. 15–24 metų gyventojų, tačiau tarp 75 metų ir vyresnių tokių buvo tik 7 proc. Šioje vyriausioje amžiaus grupėje 44 proc. savo sveikatą vertino kaip blogą arba labai blogą. Savo sveikatą palankiau vertino vyrai: labai gerai arba gerai ją vertino 56 proc. vyrų ir 42 proc. moterų. Blogai arba labai blogai savo sveikatą vertino atitinkamai 11 ir 18 proc. vyrų bei moterų. Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo 52 proc. gyventojų. Čia moterų taip pat buvo daugiau nei vyrų – atitinkamai 57 ir 44 proc., o tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties. Tyrimas taip pat fiksavo ryškų depresijos simptomų paplitimo padidėjimą. Per dvi savaites iki apklausos juos jautė 27 proc. gyventojų – 2019 m. tokių buvo 18 proc., o 2014 m. – 12 proc. Depresijos simptomus nurodė jautusios 31 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Didžiausia dalis buvo tarp 75 metų ir vyresnių moterų – 49 proc.
Seimas priėmė sprendimą inicijuoti Registrų centro (RC) auditą, įpareigojant Valstybės kontrolę (VK) jį atlikti iki kitų metų spalio. Priėmimo stadijoje už projektą balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė 12. VK turės aiškintis, ar įvykus incidentui RC organizacinės, techninės ir kibernetinio saugumo priemonės buvo pakankamos valstybės registrų ir informacinių sistemų saugumui užtikrinti. Taip pat – ar incidentų prevencijos procedūros buvo organizuotos bei vykdomos laikantis teisės aktų reikalavimų ir gerosios praktikos standartų, ar vidaus kontrolės ir rizikų valdymo priemonės užtikrino, kad būtų laiku nustatytos galimos grėsmės saugumui. Be to, auditoriai turės nustatyti, ar po viešojoje erdvėje paskelbto galimo duomenų nutekinimo incidento atsakingų institucijų ir paties RC veiksmai buvo pakankami, aiškintis, ar valstybinės bendrovės priežiūra yra pakankama, užtikrinant valstybės informacinių sistemų ir registrų atsparumą kibernetinėms grėsmėms.Kaip anksčiau skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš RC galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius siekia apie 0,5 mln. Prokuratūros atstovė Elena Martinonienė Eltai patvirtino, kad minėtas tyrimas vis dar tęsiasi.
Konkurencijos taryba pripažino, kad grožio paslaugų užsakymo platforma „Treatwell LT“ tinkamai neinformavo grožio salonų ir kitų savo verslo klientų apie komisinio mokesčio taikymą už naujų vartotojų atšauktus vizitus. Institucija įpareigojo bendrovę informaciją apie minėtą mokestį pateikti paprastai ir suprantamai, kaip to reikalauja Europos Sąjungos (ES) taisyklės – tai turi būti padaryta per du mėnesius. Piniginės nuobaudos taryba bendrovei neskyrė. Pasak pranešimo, tyrimas dėl galimo ES taisyklių pažeidimo buvo pradėtas gavus grožio saloną valdančio verslo kliento skundą, kad „Treatwell LT“ nepagrįstai taikė komisinį mokestį už naujų vartotojų atšauktus arba neįvykusius vizitus, nors tokio mokesčio taikymo aplinkybės aiškiai nenurodytos verslo bendradarbiavimo sąlygose. Konkurencijos taryba teigė nustačiusi, kad „Treatwell LT“ grožio salonams ir kitiems verslo klientams nepateikė informacijos, kokiais atvejais ir kokiomis tiksliai aplinkybėmis platforma turi teisę pritaikyti minėtą mokestį. „Treatwell“ vadovė Lietuvoje Gabrielė Isodaitė-Dargužienė savo ruožtu teigė, kad bendrovė su Konkurencijos tarybos galutiniu vertinimu nesutinka ir ketina institucijos sprendimą skųsti Regionų administraciniam teismui.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Teismas vienam mėnesiui pratęsė paramediko Manto Sadausko nužudymo byloje įtariamajam Viliui Solkanui taikomą suėmimą. Suėmimas vyrui pratęstas, manant, kad asmuo gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus. V. Solkanas įtariamas tyčiniu nužudymu, neteisėtu laisvės atėmimu ir neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Trečiadienį teismas mėnesio laikotarpiui pratęsė suėmimą kitai įtariamajai šioje byloje – buvusiai paramediko M. Sadausko sutuoktinei Justinai Sadauskienei. Paramediko kūnas rastas balandžio 21 d. Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudytasis buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriose vaizduojamas vaikas, kaltinamo ir laikinai nuo pareigų nušalinto kunigo R. Peciuno ir Barbaros Leščevskos baudžiamąją bylą. Prokuroras Šarūnas Šimonis paskelbė kaltinamąjį aktą, po jo paskelbimo abu kaltinamieji pareiškė, kad kaltės nepripažįsta, tačiau sutinka duoti parodymus. Kaltinamieji teigė, kad pas juos rastos nuotraukos nėra pornografinio pobūdžio. Kitas teismo posėdis byloje vyks lapkritį.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl prieš 24 metus įvykdyto jaunos moters nužudymo, kaunietį Klaidą Kanarską pripažino kaltu ir skyrė jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Visuomenę sukrėtęs brutalus jaunos merginos nužudymas Kaune buvo įvykdytas 2002 metų vasarį. Po kelerių metų, 2004-aisiais, vienas iš tuomet nustatytų ir teismui perduotų kaltinamųjų – K. Kanarskas – buvo išteisintas. Kaip pranešė prokuratūra, neišaiškinto nužudymo aplinkybės naujais duomenimis pasipildė kone po 15 metų. Aptikti juos pavyko 2019 metais, prokurorams ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams ėmus intensyviai tirti „Kamuolinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo galimai įvykdytus nusikaltimus. 2023 m. balandžio 18 d., išnagrinėjęs generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pateiktą prašymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį patenkino ir priėmė nutartį, kuria panaikino 2004 metais Kauno apygardos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį K. Kanarskui.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV Atstovų Rūmai pritarė įstatymo projektui dėl sankcijų, kuriomis siekiama daryti didesnį spaudimą Rusijai dėl karo prieš Ukrainą. Šiam teisės aktui dar praėjusį mėnesį pritarė ir Senatas. Dabar jis turi būti perduotas prezidentui Donaldui Trumpui pasirašyti, kad teisės aktas įsigaliotų. Teisės aktu D. Trumpui suteikiami įgaliojimai taikyti iki 100 proc. siekiančius muitus importui iš šalių, kurios patenka tarp penkių didžiausių Rusijos žalios naftos ar gamtinių dujų pirkėjų ir toliau šiuos energijos išteklius perka. Numatytos priemonės gali ypač paveikti Kiniją ir Indiją – abi jos yra didelės Rusijos energijos išteklių pirkėjos. Reaguodamas į Kongreso sprendimą, Kremlius pareiškė, kad jis „neabejotinai apsunkins pastangas ieškoti sprendimo dėl taikos Ukrainoje“. Indija pareiškė ir toliau pirksianti naftą iš įvairių tiekėjų bei ketinanti imtis „visų būtinų priemonių savo prekybos ir ekonominiams interesams apsaugoti“. Sprendimą griežtai sukritikavo ir Kinija, pabrėždama, kad toks bendradarbiavimas su Rusija nėra nukreiptas prieš jokią trečiąją šalį, todėl kitos valstybės esą neturėtų nei kištis, nei daryti spaudimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti papildomus muitus Europos Sąjungai (ES), jei Bendrija leistų Kanadai tapti asocijuotąja nare. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Kanada turėtų tapti pirmąja ES asocijuotąja nare. D. Trumpas pareiškė, kad ši idėja gali būti „priešiškas veiksmas“, ir pagrasino įvesti atsakomuosius muitus Bendrijai, „jei ketinimai blogi“. JAV prezidentas pridūrė, kad JAV taip pat galėtų nutraukti prekybą su Europa kai kuriose srityse. D. Trumpas pavadino Kanados prisijungimo prie ES perspektyvą „juokinga“ ir pažymėjo, kad ši šalis buvo „siaubinga prekybos partnerė“. Reaguodama į šiuos pareiškimus, EK ketvirtadienį pareiškė, kad pasiūlymas suteikti Kanadai bloko „asocijuotosios narės“ statusą nėra nukreiptas prieš JAV ir yra skirtas bendrai stiprybei didinti. Kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre, Kanados premjeras Markas Carney pareiškė, kad Otava sveikina EK išreikštą siekį suteikti jo šaliai tokį statusą. Tikindamas, kad ES ir Kanados aljansu siekiama tapti „demokratijų švyturiu“, o ne „dominuoti prieš kitus“, M. Carney išvardijo daugybę sričių, kuriose norėtų suintensyvinti bendradarbiavimą, įskaitant svarbiausias naudingąsias iškasenas, gynybos pramonės pajėgumus, dirbtinį intelektą, energetinį saugumą, kosmosą bei atsiskaitymus.
Švedijos kairioji opozicija, pasibaigus balsų skaičiavimui, laimėjo nedidelę daugumą šalies visuotiniuose rinkimuose. Magdalenos Andersson socialdemokratų vadovaujamos keturios kairiojo bloko partijos 349 vietų parlamente gavo trimis vietomis daugiau nei besitraukiančio ministro pirmininko Ulfo Kristerssono dešiniųjų aljansas, į kurį įeina prieš imigraciją nusiteikę „Švedijos demokratai“. Kadangi opozicija yra giliai susiskaldžiusi dėl ideologinių skirtumų, M. Andersson derybiniai įgūdžiai pirmiausia bus išbandyti siekiant suvienyti bloką, kurį sudaro Socialdemokratų, Kairiųjų, Žaliųjų ir Centro partijos. Derybos gali užtrukti savaites, o jei M. Andersson nepavyktų, U. Kristerssonas lauktų progos pabandyti suformuoti savo daugumą. Paaiškėjus, kad kairioji opozicija nedidele persvara laimėjo rinkimus, U. Kristerssonas atsistatydino iš Švedijos premjero posto.
Naujausi komentarai