Penktadienį ugniagesiams gelbėtojams pavyko visiškai likviduoti didžiulį gaisrą Vilniaus Eišiškių plente – ketvirtadienį vakare sostinėje užsidegė angaras, o jo gesinimo darbai tęsėsi per naktį, iki kitos dienos popietės. Taip pat penktadienį tęsiantis konfliktui Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, švietimo ministrė Raminta Popovienė paragino miesto savivaldybę paskirti naują laikinąjį mokyklos vadovą. Tuo metu užsienyje – Pakistanas bombardavo didžiuosius Afganistano miestus, įskaitant sostinę Kabulą. Kaip teigia Islamabado gynybos ministras, kaimyninės valstybės po kelių mėnesių susirėmimų pasiekė „atviro karo“ stadiją.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Ugniagesių pajėgoms pavyko likviduoti Eišiškių plente Vilniuje kilusį didelį gaisrą. Jo priežastys kol kas nežinomos. Užsidegusiame angare buvo laikoma įvairi technika, tarp jų – elektriniai paspirtukai. Informacija apie atvira liepsna degantį pastatą Eišiškių plente buvo gauta po 21 val. ketvirtadienį. Į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųstos gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Nakties metu gaisrą gesino 53 pareigūnai. Gesinimo darbus apsunkino didelis išplitusios ugnies plotas ir įgriuvęs pastato stogas. Bendras pastato plotas siekia apie 8 tūkst. kvadratinių metrų, degimo plotas sudarė apie 5 tūkst. kvadratinių metrų. Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad teršalai išsisklaidė, jokio pavojaus gyventojams nėra.
Vilniaus centre, Vinco Kudirkos aikštėje, du nenustatyti asmenys raudonos spalvos dažais apipaišė paminklą Vincui Kudirkai. Incidentas, pasak Policijos departamento, įvyko ketvirtadienio vakarą. Skelbiama, jog paminklą išniekino du vaikinai. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie incidentą pranešta ir miesto tvarkymo įmonei „Grinda“, kuri nuo paminklo turėtų nuvalyti raudonus dažus.
Vilniuje viešintis buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenės vadas Europoje Benas Hodgesas pareiškė, kad Baltarusijos vykdomas kontrabandinių balionų nukreipimas į Lietuvą yra pilkojoje zonoje vykdoma karinė operacija. Pasak jo, balionai gali būti skirti ir žvalgybai – taip esą stebimas Lietuvos institucijų reakcijų laikas, ieškoma spragų gynyboje, vertinamas šalių ryžtas gintis. Dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamo pavojaus pernai spalį, lapkritį ir gruodį ne kartą buvo stabdoma Vilniaus oro uosto veikla. Lietuva dėl pasikartojančių balionų iš Baltarusijos antplūdžių kreipėsi į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją. Susisiekimo ministras Juras Taminskas yra teigęs, kad po šio žingsnio bus laukiama tarptautinio vertinimo. Jo teigimu, yra indikacijų, jog balionų su cigaretėmis skrydžiai bus pripažinti Baltarusijos hibridine ataka.
Patikrinus Nacionalinio susivienijimo 2024 m. finansines ataskaitas nustatyti keli Politinių organizacijų įstatymo straipsnių pažeidimai. Kaip pranešė atvejį nagrinėjusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), buvo nuspręsta įpareigoti partijos pirmininką nustatyti vidaus kontrolės priemones, siekiant užtikrinti įstatymų reikalavimus atitinkantį politinės partijos finansinės apskaitos tvarkymą. Politinė jėga savo ruožtu pažadėjo ištaisyti užfiksuotus pažeidimus ir atsisakyti ydingos praktikos, prieštaraujančios įstatymuose apibrėžtoms normoms.
Tęsiantis konfliktui Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, švietimo ministrė Raminta Popovienė paragino miesto savivaldybę paskirti naują laikinąjį mokyklos vadovą. Ministrė taip pat išreiškė siūlymą savivaldybei suburti nešališką komisiją, kurios sudėčiai, pasak jos, jau yra numatyti konkretūs asmenys. Alytaus meras Nerijus Cesiulis tuo metu tikino, kad susiklosčiusią situaciją vertėtų spręsti teisiniu keliu. Šiuo metu mero ir miesto tarybos prašoma užtikrinti saugias darbo sąlygas A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje, nušalinti jos laikinąjį vadovą Aleksandrą Kirilovą, grąžinti į darbą etikos mokytoją Meilę Platūkienę, sudaryti nešališką tyrimo komisiją bei inicijuoti mediaciją ir suteikti profesionalią psichologinę pagalbą visai gimnazijos bendruomenei.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Vilniuje statoma 10 mln. eurų vertės žaliojo vandenilio gamykla, o rudenį planuojama į gatves išleisti būtent šia medžiaga varomus autobusus. Sostinėje įvyko simbolinės laiko kapsulės įkasimo renginys, žymintis ne gamyklos statybos darbų pradžią, o jų įsibėgėjimą. Anot projekto įgyvendintojos, centralizuotos šilumos tiekėjos „Miesto gijos“ vadovo Gerimanto Bakano, gamykla galėtų veiklą pradėti jau šių metų vasarą. Tuo metu Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad nuo lapkričio į miesto gatves išriedės pirmieji 10 viešojo transporto autobusų, kurie važiuodami naudos naująjį kurą. Iš viso kol kas planuojama įsigyti 16 tokių transporto priemonių.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Pakistanas bombardavo didžiuosius Afganistano miestus, įskaitant sostinę Kabulą, o Islamabado gynybos ministras pareiškė, kad kaimyninės valstybės po kelių mėnesių susirėmimų pasiekė „atviro karo“ stadiją. Naktinė operacija buvo didžiausias Pakistano bombardavimas Afganistano sostinėje ir pirmieji oro smūgiai Talibano valdžios pietinei bazei nuo šios grįžimo į valdžią 2021 metais. Ši Islamabado ataka surengta po to, kai ketvirtadienio naktį Afganistano pajėgos užpuolė Pakistano pasienio karius, keršydamos už ankstesnius oro smūgius. Tiek Afganistano, tiek Pakistano kariuomenės sakė, kad per pastarąsias dienas žuvo dešimtys karių. Kabulas vėliau penktadienį pareiškė norintis dialogo konfliktui išspręsti. Islamabadas kaltina Afganistaną, esą šis nesiima veiksmų prieš Pakistane išpuolius vykdančias sukarintas grupuotes, o Talibano valdžia tokius kaltinimus atmeta.
JAV ambasada Izraelyje dėl pavojaus saugumui leido išvykti iš šalies ne kritinės svarbos darbuotojams. Šis ambasados pranešimas paskelbtas po pakartotinių prezidento Donaldo Trumpo grasinimų smogti Iranui, kartu tęsiant didžiausią per pastaruosius dešimtmečius karinių pajėgų telkimą regione. Penktadienį prie Izraelio šiaurės pakrantės laukiama atplaukiant didžiausio pasaulyje lėktuvnešio „USS Gerald R. Ford“. Iranas pareiškė, kad norėdamos pasiekti susitarimą, JAV turės atsisakyti savo „perteklinių reikalavimų“, prislopindamas ketvirtadienį reikštą optimizmą dėl Omano tarpininkaujamų ir tebesitęsiančių derybų, kurios laikomos paskutinės vilties bandymu išvengti karo.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino naują ketverių metų trukmės finansavimo programą Ukrainai, kurios bendra vertė siekia 8,1 mlrd. JAV dolerių. Pasak Ukrainos ministrės pirmininkės, ši TVF remiama programa yra dalis platesnio masto finansinio plano, skirto per ketverius metus padengti numatomą 136,5 mlrd. JAV dolerių valstybės biudžeto deficitą. Manoma, kad planas taip pat padės tęsti praėjusių metų reformas, kurios užtikrino Ukrainos makroekonominį bei finansinį stabilumą.
(be temos)