Kone pusė infarktą patyrusių žmonių nuvežami ne į tą ligoninę: kodėl taip atsitinka? | kl.lt

KONE PUSĖ INFARKTĄ PATYRUSIŲ ŽMONIŲ NUVEŽAMI NE Į TĄ LIGONINĘ: KODĖL TAIP ATSITINKA?

  • 19

Kone pusė infarktą arba insultą patyrusių gyventojų nuvežami ne į tą ligoninę. Ką dėl to daryti ir kaip situaciją spręsti, kalbama LNK reportaže su Seimo sveikatos reikalų komiteto nare (TS-LKD) Jurgita Sejoniene. Ji sako, kad situacija turėtų pasikeisti pertvarkius Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybą.

– Man atrodo, kad yra labai svarbu pertvarkyti GMP sistemą, struktūrą, todėl, kad šiuo metu tai yra našta savivaldybėms, už tai, kad tai yra valstybės deleguota funkcija. Savivaldybės stengiasi pagal savo galimybes užtikrinti, kad visi gyventojai laiku gautų GMP paslaugas. Tai padaryti yra sudėtinga, kadangi finansavimas šiuo metu yra nepakankamas. Savivaldybės turi prisidėti iš savo biudžetų. Dalis tų įstaigų priklauso pirminės sveikatos priežiūros centrams, dalis – ligoninėms. Finansavimo skaidrumas kartais kelia didelių abejonių, ar tikrai įstaigos gauna tokį finansavimą, kurio reikėtų norint užtikrinti gyventojams pagalbą konkrečiame regione.

– Kai gyventojai skambina 112, juk jiems tikriausiai nesvarbu, kokiai įstaigai priklauso greitoji, tiesa?

– Sutinku, kad gyventojams yra visiškai nesvarbu, kam priklauso GMP, kai jiems reikia skubios pagalbos. Vis dėlto, administravimo ir finansavimo atžvilgiu, tai yra svarbu, kad ta paslauga būtų pakankamai finansuojama, kad pačių brigadų skaičius būtų pakankamas ir kad visi Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaime, gautų pagalbą per tinkamą laiką. Taip pat, kad ta pagalba būtų vienodai kvalifikuota visoje Lietuvoje, kad įranga būtų vienoda. Automobiliai būtų tokie, kurie galėtų išvažiuoti sudėtingiausiomis sąlygomis, įranga būtų perkama tokia, kad užtikrintų pačios geriausios paslaugos gyventojams suteikimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jūs turite statistiką apie tai, kiek žmonių laiku negauna pagalbos, jog tokia pertvarka būtų reikalinga?

– Tokia statistika yra. Apie 5 proc. Lietuvos gyventojų nesulaukia pagalbos laiku. Reikia centralizuoti pačios institucijos valdymą, tačiau pačias brigadas bei budėjimo punktus – decentralizuoti, kad visi Lietuvos gyventojai galėtų gauti pagalbą per 15–25 minučių, priklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaimo vietovėje.

– Kiek ši pertvarka kainuos?

– Pertvarka kainuos keliasdešimt milijonų. Tie milijonai jau yra suplanuoti, numatyti valstybės biudžete. Tai yra tęstinis projektas. Buvusi vyriausybė padarė didelį darbą, kad ši reforma būtų sėkminga. Tai yra labai reikšmingas darbas ir neįgyvendinti jo būtų nuodėme. Lietuvos gyventojai yra verti pačios geriausios skubios pagalbos.

Rašyti komentarą
Komentarai (19)

RK

onkologinius ligonius irgi turi vežti į NVI, bet mums buvo pasakyta, kad lazdynų ligoninė arčiau, finale paguli 3 dienas, daro tyrimus, ne visai tos srities specialistai, nieko padėti negali, paleidžia namo, palašine gliukozės. o paskui patenki kur reikia ir vel is naujo tie patys tyrimai

Rici

Iš pačių kardiologų girdėjau apie nerašyta taisyklę,senesnius nei 60m. žmones nevežt į Sąntariškes,tam yra Antakalnio klinikos

Medikė pensininke

Kol greitojoje pagalboje dirbs vadinamieji paramedikai , tol nebus tvarkos ir mirs žmonės ,O ponios Sejonienes žodžiai tai tušti plepalai labai jau žemo lygio
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS