Žlugo Lietuvos pareigūnų bei diplomatų viltys, kad į Vilnių atvykusi Švedijos vicepremjerė ir energetikos ministrė užtikrins kuo spartesnę energijos tilto tarp abiejų šalių statybą.
Antradienį vakare Stokholme Lietuvos energijos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės Svenska Kraftnat atstovai pasirašė memorandumą dėl Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimo galimybių studijos užbaigimo. Studijos rezultatai rodo, kad sistemų sujungimas tiltu, nutiestu Baltijos jūros dugnu, yra galimas ir ekonominiu požiūriu būtų pagrįstas.
Preliminariais vertinimais, projektas kainuotų nuo 516 mln. iki 637 mln. eurų (1,78-2,2 mlrd. litų), priklausomai nuo kabelio galios. Jis atsipirktų per 10-15 metų. Oficialiai pranešta, kad projektas galėtų būti įgyvendintas tik 2015 metais.
Tai neatitinka Lietuvos lūkesčių. Tikėtasi, kad tiltas į Švediją bus pastatytas ne vėliau kaip 2012-aisiais. Taip įrašyta ir į Lietuvos Nacionalinę energetikos strategiją.
Lietuvių pareigūnai ir diplomatai, pernai lapkritį lydėję Prezidentą Valdą Adamkų į Stokholmą, neoficialiuose pokalbiuose minėjo, kad į Vilnių vasarį atvažiuosianti įtakinga Švedijos vicepremjerė ir energetikos ministrė Maud Olofsson gali padėti paspartinti ir leidimų išdavimą, ir statybos darbus. Tačiau tikėjimas buvo bergždžias.
Po susitikimų Vilniuje su Prezidentu V.Adamkumi, premjeru Gediminu Kirkilu ir ūkio ministru Vytu Navicku švedų pareigūnė pareiškė, kad elektros tilto statybos projektas yra komercinis. Galbūt tai skamba keistai, bet tokio projekto įgyvendinimas yra dviejų dėl to susitarusių bendrovių reikalas. Todėl abi bendrovės Lietuvos energija ir Svenska Kraftnat pirmiausia turi susitarti dėl savo planų ir paskui ateiti juos pristatyti vyriausybėms, kurios priims nuo jų priklausančius sprendimus, aiškino M.Olofsson.
Svenska Kraftnat valdyba dar turi priimti galutinį sprendimą, ar elektros tilto į Lietuvą statybos projektas yra komerciškai patrauklus ir priimtinas. Tikimasi, kad toks sprendimas bus priimtas per artimiausias kelias savaites.
Tuomet projektas keliaus į Švedijos vyriausybę ir parlamentą, kurie irgi turės pasakyti savo žodį. Jį tikimasi išgirsti dar šiemet, bet klausimo svarstymas gali persikelti ir į 2009-uosius.
Tik tada, kai bus gautas aukščiausių švedų institucijų palaiminimas, prasidės leidimų tilto statyboms išdavimo procesas, kuris gali užtrukti bent porą metų.
Elektros energijos tilto kabelį numatoma tiesti iš Lietuvos pakrantės tarp Klaipėdos ir Palangos. Dar nėra pasirinktas tikslus tilto tiesimo maršrutas. Tai turėtų būti eksporto-importo tiltas, kuriuo Lietuva ne tik galėtų įsigyti Skandinavijoje pagaminamos perteklinės elektros energijos, bet ir pati parduoti saviškę.
Naujausi komentarai