Grūdų eksportuotojai įvertino KLASCO terminalą

Koncerno „Achemos grupė“ bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos kvietimu grūdus eksportuojančių šalies įmonių ir žemės ūkio specialistai vakar susipažino su KLASCO grūdų terminalu.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas pastebėjo, kad iki šiol prieš javapjūtę grūdų supirkėjai dažniausiai būdavo surenkami ir „auklėjami“ Žemės ūkio ministerijoje. Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad šio susitikimo tikslas parodyti grūdų eksportuotojams uosto galimybes krauti grūdus ir paskatinti Lietuvos žemdirbius auginti daugiau grūdų, nes jie be vargo būtų išgabenami per uostą į Vakarus.

Dviejų milijonų tonų per metus pajėgumo KLASCO grūdų terminalas, kurį sudaro 3 po 20 tūkst. tonų kupoliniai sandėliai, iškrovimo estakada ir 1200 tonų per valandą pakrovimo į laivus įrenginys su transportine linija, atidarytas 2002 metų pabaigoje.

Terminale, kur prie krantinių gylis yra 14 metrų, galima krauti didžiausius į Klaipėdą galinčius atplaukti laivus. Šiemet sausį ir kovą grūdais buvo pakrauti laivai beveik iki 58 tūkst. tonų.

Tačiau KLASCO grūdų terminalas nėra visiškai panaudojamas. 2003 metais iš viso krauta 471 tūkst. tonų, 2004 m. – 221 tūkst. tonų grūdų. Šiemet per pusmetį krauta 224 tūkst. tonų grūdų. Pagrindinis KLASCO ir grūdų eksportuotojų tikslas ir buvo paskatinti grūdų eksportą per Klaipėdos uostą.

Grūdų eksportuotojai pripažino, kad KLASCO grūdų terminalas yra vienas moderniausių tarp rytinės Europos uostų. Tačiau, kad grūdų eksportas smarkiai padidėtų, jie nežadėjo.

Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas teigė, kad žemės ūkio reforma suskaldė kaimą į smulkius ūkius, todėl yra daugybė problemų dėl grūdų auginimo.

Lietuvoje grūdų pasėliai užima apie 1 mln. hektarų. Daugiau jų nebegali būti, nes tiek nustatė ES. Grūdų kiekį galima didinti tik gerinant derlingumą. Lietuvoje vidutinis grūdinių kultūrų derlingumas yra 32 centneriai iš hektaro, todėl prikuliama apie 3 mln. tonų grūdų. Iš jų eksportui skiriama apie pusę milijono tonų. Yra vilčių, kad gerėjant derlingumui, grūdų, skirtų eksportui, daugės iki 1 mln. tonų. Tačiau nėra jokių garantijų, kad visas tas kiekis bus gabenamas per Klaipėdos uostą. Buvo metų, kai eksportiniai grūdai buvo išgabenti traukiniais.

Apie grūdų tranzitą per Klaipėdos uostą kalba taip pat sudėtinga. Paskutiniaisiais metais KLASCO tranzitinių grūdų beveik nėra.

Pagrindinis Rusijos grūdų aruodas yra pietuose. Todėl grūdai daugiausiai išgabenami per Juodosios jūros Novorosijsko ir Tuapsės uostus. Tas pats ir su Ukrainos ar Kazachstano grūdais. Tik kai yra labai geras derlius ir Juodosios jūros uostai nebepajėgia apdoroti visų grūdų, jie nukreipiami į Baltijos jūros regioną. Čia didžiausias KLASCO grūdų terminalo konkurentas yra Talino uosto Mugos grūdų terminalas.

Šiemet Rusijoje užderėjo neblogas grūdų derlius. Todėl yra vilčių, kad dalis jo į Viduržemio jūros regioną, Pietų Ameriką, kur derlius dėl sausros prastas, bus gabenama ir per KLASCO grūdų terminalą. Tačiau tai stabdo ir didelės Rusijos geležinkelių kainos, kurios gali būti mažinamos tik tuo atveju, jei Rusijoje susidarytų kritinė padėtis ir reikėtų skubiai išgabenti grūdus.