GYVŪNŲ NUODYTOJAI LENGVAI NEIŠSISUKS

Visuomenei piktinantis dėl dar vieno gyvūnų nuodytojų išpuolio, kuris šįkart užfiksuotas Vilniaus Naujamiesčio rajone, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) primena, kad dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gresia baudžiamoji atsakomybė. Ir nors gyvūnų nuodytojai dažnai jaučiasi nepagaunami ir nebaudžiami, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ atstovė Ieva Sebeckytė primena, jog Lietuvos teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai jų kaltė buvo įrodyta.

Gresia laisvės atėmimas

Už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1-ąją dalį. Jei dėl žiauraus elgesio gyvūnas yra suluošinamas ar žūva, baudžiama bauda arba viešaisiais darbais, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

„Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, turi būti padariniai – gyvūnas žuvo arba yra suluošintas. Vertinant šių dienų įvykius Vilniuje, matyti, jog ne vienas apsinuodijęs gyvūnas žuvo. Tokiu atveju turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas“, – sakė teismuose GGI atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos atstovė.

Ji pabrėžė, kad norint, jog gyvūnus nuodijantis asmuo ar jų grupė būtų nustatyti, itin svarbu kreiptis į policiją: „Pareigūnai pagal kompetenciją turi imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas: apklausti liudininkai, peržiūrėtos miestuose esančios vaizdo kameros ir kita.“

I.Sebeckytė ragino nepasiduoti sklandančioms nuostatoms, neva tokie nuodytojai – nepagaunami, nebaudžiami. „Teismų praktika rodo, kad asmenys, kurie nuodija gyvūnus, yra surandami ir nubaudžiami įstatymų nustatyta tvarka. Kaip pavyzdį galima pateikti 2017 m. lapkričio 9 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-203-446/2017 sprendimą, kuriuo asmens, nuodijusio gyvūnus, kaltė buvo visiškai įrodyta, remiantis liudininkų parodymais“, – sakė ji.

Gali nukentėti ir vaikas

GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė atkreipė dėmesį, kad dėl kartu su maistu primėtytų nuodų gali nukentėti ne tik gyvūnai, bet ir patys žmonės: „Gal kam nors augintinių mirtys neatrodo tragedija, tačiau juos laikantiems žmonėms šie yra tarsi šeimos nariai, kitą kartą tą užnuodytą maistą nuo žemės pakels mažas vaikas ar benamis. Tad jokio aplaidumo tiriant tokius nusikaltimus negali būti.“

Neabejingai visuomenei buriantis ir atidžiau stebint aplinką, ji rekomendavo atkreipti dėmesį, ar netoli pamesto apnuodyto maisto yra įrengtos vaizdo kameros, kurios, galbūt, nusikaltėlius jau yra užfiksavę: „Verta pasvarstyti ir apie papildomų vaizdo kamerų įrengimą ten, kur šunys vedžiojami dažniausiai ar ten, kur, įtariama, paberiama nuodų. Pastebėjus įtartinus asmenis ar sužinojus iš aplinkinių apie gyvūnų nuodytojus, šia informacija kviečiame pasidalinti su policija – visa tai gali susibūrusi bendruomenė. Juk ir patys gyvūnų nuodytojai gal kam nors pasipasakojo apie savo ketinimus ar pasigyrė jau padarytais veiksmais, todėl, ką nors žinantys, kviečiami kreiptis į policiją ar į GGI“.

O kol situacija tokia, kokia yra, B.Vaitiekūnaitė-Pliuskė rekomenduoja gyvūnus itin saugoti – stebėti, ką vedžiojamas šuo uodžia ar kelia nuo žemės. Jei gyvūnas neklauso komandos „palik“ ir yra linkęs ėsti randamą maistą, vaikštant tamsoje, kai sunku įžiūrėti, ką augintinis veikia, rekomenduojama vedžioti gyvūną su antsnukiu, kuris neleistų paimti maisto nuo žemės. Pastebėjus, kad augintinis po pasivaikščiojimo ir kažką suėdęs lauke tapo vangus, abejingas savo maistui, vemia ar viduriuoja, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką. Laikas apsinuodijus – itin svarbu.

Elgtis atsakingai

Pateisinimų gyvūnų nuodijimui nėra ir tai darantys asmenys turi atsakyti už savo veiksmus. Visgi ir patys gyvūnų augintojai raginami elgtis atsakingai.

„Šunys, nepriklausomai nuo jų dydžio ar šeimininko nuomonės apie savo augintinius, turi būti vedžiojami su pavadėliais. Tai leis ne tik labiau kontroliuoti ir apsaugoti savo gyvūną, bet ir aplinkiniai jausis saugiau, ramiau – tiek gyvūnų bijantys žmonės, tiek ir kiti šunis vedžiojantys asmenys. O kiek be pavadžių vedžiojamų gyvūnų išbėga į judrią gatvę ir tampa skaudžios nelaimės kaltininkais, – be pavadėlių vedžiojamų gyvūnų keliamas problemas vardijo B.Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

„Itin neigiamai žmonės reaguoja į šunų augintojų nesurenkamas fekalijas, taip pat piktinamasi, kai šeimininkai leidžia savo šunims šlapintis, tuštintis prie namų puoselėjamuose gėlynuose. Gyvūnų šeimininkai turi elgtis atsakingai ir rūpintis ne tik savo augintiniu, bet ir gerbti aplinką bei pasistengti nesuteikti dingsties keršyti gyvūnams, kurie dėl savo elgesio yra nekalti“, – sakė GGI vadovė.

Įsisenėjusi problema

Gyvūnų nuodijimas – visoje Lietuvoje aktuali problema, o pranešimų apie juos gaunama jau daug metų. Pavyzdžiui, 2015 metais gyvūnai nuodyti Klaipėdoje, Vasaros estrados teritorijoje, 2019 metais – Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, palei Nemuną. Nuodijami ne tik šunys, bet ir katės, tik tokiais atvejais užnuodytas maistas paliekamas skirtingose vietose – po balkonais, pakrūmėse. Kai nuodijami šunys, užnuodytas maistas dedamas šunų vedžiojimo vietose.

GGI vadovė atkreipia dėmesį, kad nunuodijimas – itin žiauri susidorojimo su gyvūnais priemonė, nes jie kankinasi. Jei dėl greitos šeimininkų reakcijos ir laiku suteiktos veterinarinės pagalbos gyvūną pavyksta išgelbėti, vėliau jo reabilitacija gali trukti mėnesius. Todėl, jei pastebėjote primėtyto neaiškios kilmės maisto ar pašaro bei įtariate, kad jis gali būti apnuodytas, o gal net žinote, kas siekia nuodyti gyvūnus, nelikite abejingi, praneškite https://ggi.lt/pranesk/ arba bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.