Kaip feisbuke skelbia Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, per daugiau nei dešimtmetį A. Plukis ne kartą gelbėjo žmones ir ne tarnybos metu. Vienas tokių įvykių nutiko šią vasarą, kai birželį, atostogaudamas su šeima Ispanijoje, Kambrilse, jis gelbėjo skęstančią moterį.

„Ėjau maudytis ir pastebėjau sujudimą paplūdimyje. Supratau, kad vandenyje – žmogus ir jam reikia pagalbos. Tai buvo moteris, ji plūduriavo maždaug apie 30 metrų nuo kranto. Jokių dvejonių, kaip elgtis, nekilo – mačiau, kad žmogui reikėjo pagalbos, o aš galiu padėti. Kartu su viešbučio gelbėtoju ištraukėme ją į krantą. Ji nekvėpavo, širdies veikla buvo sustojusi, todėl nedelsdami pradėjome gaivinimą. Kažkas atnešė defibriliatorių, bet jo nenaudojome – ant moters krūtinės pastebėjome pjūvį, kuris galėjo reikšti, kad ji turi širdies stimuliatorių.

Kartu su viešbučio gelbėtoju atlikome širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą. Maždaug po penkiolikos minučių atvyko greitoji pagalba. Medikai perėmė gaivinimą ir patvirtino – mūsų įtarimai pasitvirtino, moteris turėjo stimuliatorių. Tačiau mūsų pastangomis jos širdies veiklą pavyko atkurti. Medikai ją skubiai išvežė į ligoninę. Deja, vėliau sužinojome, kad jos gyvybės išgelbėti nepavyko“, – pasakojo A. Plukis.

Tai – ne pirmas kartas, kai ugniagesiui gelbėtojui teko gelbėti žmogų ne tarnybos metu. Prieš trejus metus, atostogaudamas su šeima Albanijoje, jis išgelbėjo vaiką, iš aukštai nukritusį į vandenį „Buvau netoliese, kai įvyko nelaimė. Vaiką kartu su jo tėvu ištraukėme iš vandens. Jis buvo be sąmonės, susižeidęs galvą. Sutvarstėme žaizdą ir perdavėme jį medikams“, – prisiminė A. Plukis.

Ugniagesys gelbėtojas tvirtai žino – įvykus nelaimei, dvejoti negalima. Reikia veikti čia ir dabar, nes kiekviena minutė gali būti lemtinga. Ne mažiau svarbūs ir sprendimai, kuriuos tenka priimti įvykio vietoje.

Vienas įsimintiniausių A. Plukiui atvejų nutiko tarnybos metu. „Atvykome gesinti atvira liepsna degančio apleisto namo. Iš pradžių atrodė, kad viduje žmonių nėra. Tačiau atlikę pirminę žvalgybą viename kambaryje pamatėme prie lango sėdintį žmogų. Langas buvo su grotomis, o žmogus bandė pro jas kvėpuoti. Nedelsdami išpjovėme grotas ir jį išlaisvinome“, – pasakojo jis.

Tapti ugniagesiu buvo jo vaikystės svajonė, kurią įgyvendinti jis ryžosi ne iš karto, o išbandęs ne vieną profesiją. „Ir nesigailiu – padariau teisingą sprendimą. Į kiekvieną budėjimą einu kaip į pirmą – su dideliu noru, nes kiekvieną kartą laukia nauji iššūkiai, patirtys, tai veda pirmyn ir padeda tobulėti“, – sakė skyrininkas.

Apie pagalbą nelaimės ištiktam žmogui A. Plukis kalba kukliai. Jis sako neskaičiuojantis, kiek gyvybių yra išgelbėjęs, nes jų komanda labiau susitelkia į kiekvieno įvykio analizę – ką būtų galima kitą kartą padaryti dar geriau. „Padėdamas kitiems jaučiuosi atlikęs savo pareigą. Mane žavi viskas, kas susiję su šiuo darbu – procesas, galimybė padėti žmonėms, būti naudingu visuomenei. Jaučiu, kad mano gyvenimas turi prasmę“, – sako ugniagesys gelbėtojas.