„Be abejo, tai turės pasekmes, ir tos pasekmės eina spirale žemyn. Tai yra stebima ir Lietuvoje, ir Europoje – bendradarbiavimas tarp šalių užsidaro, nerekomenduojama priimti studentų iš trečiųjų šalių arba nebeišduodamos vizos, arba tos vizos yra sunkiai prieinamos net ir Lietuvos universitetams. Arba, sakykime, Kinijos studentams yra uždarytas kelias. Šitos mados, tendencijos ateina iš JAV“, – sakė konfederacijos vadovas.

„Vizų išdavimas yra vykdomas per agentūras, o ne per konsulinius skyrius, tai, sakykime, Lietuvos universitetai yra netekę dalies studentų iš Afrikos, Šiaurės Afrikos, iš tam tikrų tolimųjų rytų šalių yra labai sudėtingas priėjimas, nes vizas agentūros priima arba Dubajuje, arba Egipte, Kaire, arba arčiausiai reikia važiuoti į Rygą. Įsivaizduokite, kas iš Afrikos atvažiuos į Rygą, kad patvirtintų savo parašus ir pateiktų dokumentus vizai“, – kalbėjo R. Benetis.

Be abejo, universitetai yra visuomenei ir visam pasauliui atvira akademinė bendruomenė, jie kenčia nuo šito.

Pasak jo, universitetams tokia pozicija nėra priimtina, tačiau, kaip pažymi profesorius, sprendimus priima ne aukštųjų mokyklų vadovai, o politikai.

„Be abejo, universitetai yra visuomenei ir visam pasauliui atvira akademinė bendruomenė, jie kenčia nuo šito ir nepritaria, bet (…) mes esame valstybės žaidėjai. Tos valstybės, kurioje mes esame, kurioje mes veikiame, ir privalome laikytis įstatymų“, – kalbėjo rektorių konfederacijos lyderis.

„O čia politiką diktuoja tas, kas įstatymus leidžia. (…) Mes žiūrime, be abejo, neigiamai, bet ne mes muziką užsakome“, – pridūrė jis.

Tiesa, anot R. Benečio, Harvardui ribojimus taiko JAV administracija, tad ten susidariusi situacija Lietuvos tiesiogiai neveikia. Vis dėlto, pasak profesoriaus, jei panašios aplinkybės susiklostytų Lietuvoje, aukštosios mokyklos privalėtų paklusti įstatymams.

„Mes esame dalis politikos, kuri yra vykdoma Lietuvoje, ir mūsų šitas klausimas kol kas niekaip neliečia“, – sakė profesorius.

„Kol nėra reglamentuojama įstatymu, vykdome tai, kas yra valstybės įstatymais reglamentuojama. Ir kviečiame, ir priimame studentus iš užsienio, ir planuojame tą daryti. Jeigu bus toks politikų, valdžios sprendimas ir bus oficialiai išleisti įstatymai ar panašiai, mes elgsimės pagal įstatymus“, – tikino jis.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės viduryje Harvardą užplūdo užsienio studentų prašymai perkelti juos į kitas švietimo įstaigas. Tokia situacija susiklostė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai siekiant uždrausti šiam universitetui priimti studentus iš kitų šalių.

27 proc. – tiek užsieniečių 2024–2025 m. m. buvo tarp Harvardo studentų.

D. Trumpas yra pradėjęs kampaniją prieš JAV universitetus, kurie, jo nuomone, kliudo jam įgyvendinti jo populistinę „Make America Great Again“ darbotvarkę.

Jis yra priėmęs teisme ginčijamą sprendimą uždrausti Harvardui priimti tarptautinius mokslininkus, nurodęs deportuoti universiteto teritorijoje protesto akcijas rengiančius aktyvistus, o visai neseniai nurodęs visoje šalyje stabdyti studentų vizų išdavimo procesą.

Universiteto duomenimis, 2024–2025 m. m. užsieniečiai sudarė daugiau nei 27 proc. visų į Harvardą įstojusių studentų.