Į GATVES GRĮŽTA PĖSČIŲJŲ BEI VAIRUOTOJŲ SIAUBAS: PAREIGŪNAI SIUNČIA ŽINIĄ

Nutirpus ledui ir sniegui į gatves grįžta dviratininkai ir pėsčiųjų bei vairuotojų siaubas – paspirtukininkai. Policijos pareigūnai šių transporto priemonių vairuotojams primena, kad jie yra viešojo judėjimo dalyviai. Jiems galioja nustatytos taisyklės, o už jų nesilaikymą skiriamos baudos iki 230 eurų, pasakojama LNK reportaže.

Buvo klausiami Lietuvos gyventojai, ar jiems dviratininkai ir paspirtukininkai trukdo ir ar jau juos pastebėjo šį sezoną.

„Dar nelabai. Netrukdo. Manau, reiktų tolerancijos vieni kitiems. Tikrai ne visi laikosi taisyklių. Būna atvejų, kai jie staiga iššoka iš kažkur ir būna, kas važiuoja nesaugiai“, – sakė moteris.

„Tiesą sakant, būna labai pavojingų situacijų, bet vairuotojams reikia žiūrėti. Man pačiai paspirtukai yra baisu, labai pavojingas dalykas“, – kalbėjo kita moteris.

„Faktas, kad ne visi laikosi taisyklių, bet visi eismo dalyviai turi turėti savo vietą. Labai blogai, kad nusižengia. Paspirtukininkai nėra patys drausmingiausi. Aš, kaip mėgėjas išeiti pasivaikščioti, per centrą tikrai matau, kad pravažiuoja nesaugiu greičiu“, – sakė vyras.

Suskaičiuota, kad pernai paspirtukais važiavo kas dešimtas vyresnis nei aštuoniolikos metų Lietuvos gyventojas. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų statistika – kur kas iškalbingesnė. Ji sako, kad per metus yra padaroma per 12 tūkst. įvairiausių pažeidimų, kuriuos padaro paspirtukininkai ir dviratininkai.

Taigi sezonas prasideda. Ar jį jaučia ir policijos pareigūnai? Apie tai buvo kalbamasi su Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovu Vytautu Grašiu.

– Ar jaučiate, kad jau prasidėjo dviratininkų ir paspirtukininkų sezonas?

– Matome, kad į viešąsias erdves jau išlenda elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojai. Aišku, didelio skaičiaus dar nesimato, bet pradžia jau yra.

– Tiek pėstieji, tiek kiti eismo dalyviai nelabai pasiilgsta paspirtukininkų, nes jie važinėja greitai, manevruoja, trukdo. Nors yra ir tokių, kurie laikosi taisyklių. Ar pasitaiko?

– Tikrai tikiu tuo, kad didžioji dauguma tiek dviratininkų, tiek elektrinių paspirtukų vairuotojų laikosi KET, suvokia, kad ta transporto priemonė nėra pramoga, o transporto priemonė, kuriai galioja KET. Be abejo, pasitaiko tokių atvejų, kai elgiamasi netinkamai bei toks neatsakingas elgesys sukelia aplinkinių ir eismo dalyvių, pėsčiųjų, automobilių vairuotojų nepasitenkinimą.

– Ar pavyksta realiai skirti baudas, kurios yra nuo dešimties iki kelių šimtų eurų?

– Taip, pavyksta realiai nubausti. Neramina, kad per metus apie 5 tūkst. dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojų policija eliminuoja iš eismo, kurie būna apsvaigę nuo alkoholio. Reikėtų kalbėti ne apie tai, kiek surašyta administracinių protokolų, o apie tai, kiek asmenų kreipėsi į medicinos įstaigas po įvykių su elektriniais paspirtukais, su dviračiais, kuomet patyrė tikrai rimtas ir sunkiai atstatomas traumas, dėl kurių pasekmės bus jaučiamos visą gyvenimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip užfiksuoti KET laužančius paspirtukų ir dviračių vairuotojus? Ar gali praeivis nufotografuoti ir nusiųsti nuotrauką policijai?

– Elektrinis paspirtukas ir vairuotojas nėra identifikuojami, nėra jokio valstybinio numerio ar kokio kito požymio. Nebent būtų nurodomas konkretus pažįstamas asmuo, kuris netinkamai elgėsi, tada, be abejo, tą dalyką galima pritaikyti. Kita vertus, policija organizuoja specialias priemones, kuomet stebime aplinką, dirbame miestuose ir užmiestyje, kur pastebėję daromą KET pažeidimą patraukiame atsakomybėn. Manau, kad pagrindinis dalykas yra švietimas ir atsakingumas dalyvauti eisme.

– Prasideda sezonas. Ką turėtų gyventojai atsiminti?

– Galima važiuoti tokiu greičiu, kokiu eina pėstieji – 3–7 kilometrų per valandą. Pats svarbiausias dalykas – atsiminti, kad tai nėra pramoga, o transporto priemonė ir kad ji neša tam tikrą atsakomybę. Kita vertus, kadangi tai yra sezoninė transporto priemonė, tai ne visi eismo dalyviai prisimins, kad eisme taip pat dalyvauja ir dviračių bei elektrinių paspirtukų vairuotojai.