BENDROVĖSE

Į LEZ atėjo pirmasis lietuviškas kapitalas

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) prasidėjo naujos įmonės statybos darbai. Lietuvos bendrovė „Veritas stili“ per penkis mėnesius planuoja pastatyti naują plastiko gamyklą, projekto vertė – 33 milijonai litų.

Naujas žingsnis

Tai – pirmasis lietuviško kapitalo žingsnis į uostamiesčio LEZ. Klaipėdos architektas Edmundas Andrijauskas parengė originalų gamyklos projektą - įmonės siluetas primins pagrindinę produkciją – plastikinės taros ruošinius, iš kurių įvairiose maisto pramonės bendrovėse pučiami buteliai gėrimams.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas pasakojo, kad per pusantrų metų, kol vyko derybos su „Veritas stili“ direktoriumi Virginijumi Adutavičiumi, buvo įvairių peripetijų. Iš pradžių V. Adutavičius naująją įmonę planavo statyti buvusioje Rytų Vokietijoje, kad įmonė atsidurtų kuo arčiau Vakarų Europos klientų. Rytų Vokietijoje investuojančioms bendrovėms teikiamos įvairios lengvatos, netgi tiesioginių subsidijų forma. Tačiau galiausiai buvo nuspręsta investuoti uostamiesčio LEZ. Čia taip pat įrengta visa pramoninei plėtrai būtina infrastruktūra, teikiamos įstatymų garantuotos ir su Europos Sąjungos reikalavimais suderintos mokestinės lengvatos.

Taupys lėšas

V.Adutavičius, komentuodamas Klaipėdos pasirinkimą, teigė, kad naujoji įmonė, veikdama šalia uosto, galės pastebimai sumažinti transporto, ypač žaliavų įvežimo, kaštus. Šiuo metu vienas iš galimų žaliavos tiekėjų - Tailando bendrovė „Indorama“ taip pat planuoja įmonę statyti Klaipėdos LEZ.

Bendrovė „Nemuno banga“, kurios vienas savininkų yra V.Adutavičius, patenka į didžiausių nepriklausomų PET ruošinių gamintojų Europoje penketuką, bendrovė turi gamyklas Lentvaryje, Sankt Peterburge, Riazanėje. Konsoliduota gamybos apyvarta per metus siekia apie 300 mln. litų.

Naujoje gamykloje bus sukurtos 35 darbo vietos, per metus ji apdoros 25000 tonų žaliavos, 95 proc. pagamintos produkcijos bus eksportuojama.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas, įvertindamas lietuviško kapitalo atėjimą į LEZ, sakė, kad tai – „etapinis lūžis“. Iki šiol vyravo nuomonė, kad LEZ teritorijoje gali kurtis tik užsienio investuotojai, tačiau jau šiandien vyksta derybos ir su kitais Lietuvos verslininkais.

Gruodžio mėnesį bus pradėtas įgyvendinti dar vienas investicijų projektas: bendra Danijos ir Airijos nekilnojamojo turto įmonė statys nuomai skirtų gamybinių patalpų ir sandėlių kompleksą.