Antradienį nepritarta Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai atmesti Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio projektą.

Tokią komiteto išvadą palaikė 33 Seimo nariai, prieš buvo 78, aštuoni politikai susilaikė.

S. Skvernelio teigimu, Laisvės gynėjų diena nusipelnė aukštesnio įvertinimo nei dabar jai suteiktas atmintinos dienos statusas.

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomone, nors 1991 metų sausio 13–oji – viena svarbiausių datų Lietuvos modernios valstybės istorijoje, ji pasižymi susiformavusiomis minėjimo tradicijomis bei renginiais, puoselėjančiais valstybingumo kelio istorinę atmintį, ypač jaunajai kartai švietimo įstaigose.

„Kasmet Sausio 13–ąją žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas pagerbiamas visuotine pilietine iniciatyva, languose uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Laisvės gynėjų dienai tapus švenčių, tačiau nedarbo diena, Sausio 13–osios istorinės atminties puoselėjimo ir pilietinės iniciatyvos žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui pagerbti tradicijos gali sumenkti“, – teigta komiteto išvadoje.

Seimui atmetus šią išvadą projektą iš naujo nagrinės Seimo Žmogaus teisių komitetas.

Kaip rašė BNS, šiuo metu Darbo kodekse įrašyta 16 švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, iš jų trys sutampa su savaitgalio dienomis.

Vyriausybė pritarė Sausio 13-osios paskelbimui švente, bet pasiūlė nedidinti nedarbo dienų skaičiaus ir kaip šventinės dienos atsisakyti lapkričio 2-osios – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienos.

Dalis politikų Sausio 13-osios laisvadienį siūlo pakeisti gegužės 1-ąją minimos Tarptautinės darbo dienos sąskaita.

1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantį buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.