– Turtą paveldi nepilnametis. Ar galima jo vardu atsisakyti palikimo?
– Taip, nepilnamečio vaiko vardu galima atsisakyti palikimo, tačiau tai gali būti daroma tik tais atvejais, kai palikimo atsisakymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą, nepilnamečio vardu sprendimą atsisakyti palikimo priima jo atstovai pagal įstatymą (paprastai tėvai arba globėjai). Tačiau toks sprendimas negali būti priimamas vien tėvų nuožiūra – būtina laikytis nepilnamečio turtinių interesų apsaugos principų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, nepilnamečiai skirstomi į dvi amžiaus grupes:
• Iki 14 metų – jų vardu sandorius paprastai sudaro tėvai arba globėjai.
• Nuo 14 iki 18 metų – jie gali savarankiškai sudaryti tam tikrus sandorius, o kitiems reikalingas tėvų arba rūpintojų sutikimas.
Tad šiuo atveju notaras įvertins ne tik vaiko amžių, bet ir tai, ar palikimo atsisakymas atitiks vaiko interesus.
– Įprasta, kad galima dovanoti turtą. O jeigu nori dovanoti pinigus?
– Taip, pinigus dovanoti galima. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.465 straipsnį, dovanojimo sutartimi galima neatlygintinai perduoti kitam asmeniui turtą, įskaitant pinigus. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.469 straipsniu, kai dovanojama suma neviršija 1,5 tūkst. eurų sumos, pakanka žodinio susitarimo. Dovanojant daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų sumą, būtina rašytinė dovanojimo sutartis, o kai suma viršija 14 500 eurų, privaloma notarinė sutartis. Pinigai gali būti dovanojami tiek grynaisiais, laikantis įstatymuose nustatytų ribojimų, tiek bankiniu pavedimu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dovanos iš sutuoktinių ir artimųjų giminaičių, nurodytų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, neapmokestinamos nepriklausomai nuo jų vertės, o iš kitų asmenų gautoms dovanoms taikomos apmokestinimo taisyklės.
– Ar parduodant butą galima į sutartį įtraukti pažadus ištaisyti defektus?
– Parduodant butą, pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti, kad pardavėjas per nustatytą terminą pašalins konkrečius buto defektus. Toks įsipareigojimas gali būti įtrauktas į nekilnojamojo turto (NT) pirkimo–pardavimo sutartį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 ir 6.334 straipsnius, pardavėjas atsako už parduodamo daikto kokybę, o įstatyme nustatytais atvejais pirkėjas turi teisę reikalauti pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jų šalinimo išlaidas.
Sutartyje rekomenduojama aiškiai įvardyti defektus, jų pašalinimo terminus, darbų atlikimo sąlygas ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą. Taip užtikrinamas abiejų šalių teisinis tikrumas.
Visgi, jeigu pirkėjas žino apie defektus ir sutartyje su jais sutinka, tai nereiškia, kad pardavėjas privalės juos pašalinti. Todėl pažadą ištaisyti žinomus parduodamo buto defektus būtina aiškiai įtvirtinti sutartyje, nurodant daikto trūkumus ir sąlygas dėl trūkumų pašalinimo.
– Ar gali būti parduodamas žemės sklypas su neįteisintu nameliu?
– Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodo ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. NT pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie NT, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo NT vieta kitame NT. Perleidžiant žemės sklypą, kuriame yra neregistruotų statinių, šie statiniai turi būti įregistruoti iki sudarant perleidimo sandorį. Žemės sklypo perleidimo sutartyje negali būti aptarta, kad nuosavybės teisė pereina pirkėjui į neapibrėžtus nekilnojamuosius daiktus (neįregistruotus statinius), taip pat dėl šių daiktų likimo negali būti nutylima.
– Nuo ko priklauso, kas apmoka pardavimo sandorio mokesčius?
– Pardavimo sandorio išlaidų apmokėjimas priklauso nuo pirkėjo ir pardavėjo susitarimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.310 straipsnio 1 dalį, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidos tenka pirkėjui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Todėl šalys gali susitarti, kad notaro atlyginimą ir kitas sandorio sudarymo išlaidas apmokės pirkėjas, pardavėjas arba abi šalys sutartomis dalimis.
Tačiau reikia atskirti sandorio sudarymo išlaidas nuo įstatymų nustatytų mokestinių prievolių. Pvz., jeigu pardavus NT atsiranda prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį, ji nustatoma pagal mokesčius reglamentuojančius teisės aktus, o ne pagal šalių susitarimą dėl notaro išlaidų.
– Mirė vyras, kuris turėjo skolų, susikaupusių dėl nemokėtų alimentų. Jeigu priimsiu jo paliktą turtą, ar aš turėsiu išmokėti alimentų skolas? Moteris pasakojo konkrečią istoriją, kad po vyro mirties ji privalo mokėti alimentus jo kitos santuokos vaikams.
– Šioje situacijoje svarbu atskirti du dalykus: iki vyro mirties susidariusią alimentų skolą ir pareigą mokėti alimentus ateityje.
Iki mirties susikaupusi išlaikymo (alimentų) skola savaime neišnyksta – ji paveldima kartu su kitu palikėjo turtu ir įsipareigojimais.
Todėl jeigu moteris priima mirusio vyro palikimą, jai teks atsakyti už jo iki mirties susidariusią alimentų skolą, įskaitant skolą vaikams iš ankstesnės ar kitos santuokos.
Pagal Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 5 dalį, mirus asmeniui, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams tiek, kiek leidžia paveldimas turtas, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo. Tai reiškia, kad įpėdiniams gali pereiti ne tik iki mirties susidariusi skola, bet ir pareiga mokėti teismo priteistą išlaikymą, tačiau atsakomybė pagal šią specialią nuostatą ribojama paveldimu turtu.
– Ar galima į pardavimo sutartį įtraukti rankpinigių davimo ir netesybų sąlygas?
– Taip, į NT pirkimo–pardavimo sutartį galima įtraukti netesybų sąlygas, tačiau dėl rankpinigių taikomi tam tikri apribojimai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, svarbu atskirti rankpinigius nuo avanso ir netesybų.
• Rankpinigiai – pinigų suma, perduodama kitai sutarties šaliai sutarties sudarymui įrodyti, mokėjimams pagal sutartį užtikrinti ir jos vykdymui garantuoti (Civilinio kodekso 6.98 str.). Rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Taip pat susitarimas dėl rankpinigių turi būti rašytinis, nepriklausomai nuo jų dydžio. Svarbu pažymėti, kad pagal Civilinio kodekso 6.100 straipsnį, jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, ji privalo sumokėti kitai šaliai dvigubą rankpinigių sumą.
• Avansas – iš anksto sumokama pirkimo kainos dalis, kuri paprastai įskaitoma į galutinę kainą.
• Netesybos – sutartyje nustatyta pinigų suma (bauda arba delspinigiai), kurią šalis privalo sumokėti neįvykdžiusi arba netinkamai įvykdžiusi sutartinę prievolę (Civilinio kodekso 6.71 str.). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos.
Svarbu tai, kad, pagal Civilinio kodekso 6.98 straipsnio 2 dalį, rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis arba sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Tačiau pagal preliminariąją sutartį gali būti mokamas avansas ir joje gali būti nustatytos netesybos už prievolės nevykdymą.
– Ar notariškai galima taikiu būdu tarp savininkų nusistatyti pastatų, patalpų naudojimosi tvarką?
– Taip, Lietuvoje bendraturčiai gali taikiai, nesikreipdami į teismą, susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų naudojimosi tvarkos ir šį susitarimą patvirtinti notariškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 ir 4.81 straipsnius, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
Namo, buto ar kito NT bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito NT konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Svarbu, kad dėl naudojimosi tvarkos sutartų visi atitinkamo turto bendraturčiai. Jeigu susitarti nepavyksta, naudojimosi tvarką gali nustatyti teismas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naudojimosi tvarkos nustatymas nepakeičia bendraturčių nuosavybės dalių ir savaime nepadalija pastato ar patalpų į atskirus NT objektus. Jeigu notariškai patvirtintas susitarimas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, jis tampa privalomas ir būsimiems turto dalies savininkams.
Naujausi komentarai