Prieš pusmetį Ignalinos atominės elektrinės (IAE) generalinio direktoriaus kabinete pradėjęs šeimininkauti diplomatas Osvaldas Čiukšys tvirtina milžinišką atlyginimą imantis todėl, kad pradėjo aktyvią kovą su šioje įmonėje įsigalėjusia neskaidria milijardų leidimo sistema.
– Visi dar pamename sensaciją, kad iš IAE galėjo dingti milijardas litų. Ką rodo tyrimas? Ar tikrai pinigai buvo grobstomi? – paklausė "Vilniaus diena" O.Čiukšio.
– Jeigu manote, kad jau išgirsite iš manęs konkretų atsakymą į šį klausimą, tai tikrai ne. Nes ne mano misija ieškoti tų galbūt grobstytų lėšų.
Yra prielaidų, yra įtarimų. Akivaizdžiai matome, kad eksploatavimo nutraukimo veikla vykdyta neefektyviai. Piktnaudžiauti erdvė, dirva, buvo labai didelė.
– Dabar teisėsauga ieško, ar buvo realių piktnaudžiavimo atvejų?
– Iš įvairių specialiųjų ir teisėsaugos institucijų atstovų yra sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri dirba, ieško, tikrina turimą informaciją. Kiek tų faktų išvirs į konkrečias bylas, man tikrai sunku pasakyti.
– Ar bent jau matyti, kada įtarimai pavirs kokiomis nors realiomis bylomis, nuobaudomis prasižengusiems?
– Reikia pasakyti, kad procedūriškai dažniausiai prikibti nėra prie ko. Tarkim, vienai įmonei buvo parduotas milžiniškas įrenginys – statorius, kainuojantis ne vieną milijoną eurų. Jo pardavimo aukcione skelbimo tvarka formaliai lyg ir nepažeista. Bet tas aukcionas buvo paskelbtas vietos "Sugardo" laikraštyje – aukcionas, kuriame buvo parduodami visokie ratai batai už dešimt litų, ir... šis milžiniškas įrenginys už 2,7 mln. Formaliai, procedūriškai lyg ir neprikibsi – aukcionas paskelbtas pagal nustatytas taisykles. Bet paskelbta tik vietos laikraštyje, o žinant, kad tą įrenginį įsigyti galėjo būti suinteresuotas tik tarptautinis pirkėjas iš Rytų, kyla logiškas klausimas, ar viskas buvo padaryta taip, kaip turėjo būti padaryta.
Tokių ir panašių pavyzdžių yra daug – formaliai viskas daryta lyg ir pagal galiojančią tvarką, bet ar daryta teisingai, logiškai, siekiant didžiausios naudos įmonei ir Lietuvai?
Manau, kad kitąmet jau galėtume turėti vieną kitą atvejį, nagrinėtiną kaip galimą labai konkretų pažeidimą.
Reikia pripažinti, kad neretai susiduriame su problema, į kurią net ir prokurorai atkreipia dėmesį, – prokuratūra dirbs pusę metų, ieškos kokių nors neteisėtų dalykų, o viskas baigsis maždaug 500 litų bauda kurios nors tarnybos vadovui.
– Ar verta tada išvis prasidėti? Tiek buvo triukšmauta apie neva pagrobtą milijardą, o viskas baigsis geriausiu atveju kelių šimtų litų bauda?
– Mano pagrindinis tikslas – parodyti, kad tokie dalykai šioje įmonėje netoleruojami, kad su iki šiol vešėjusiu neskaidrumu ir galbūt neteisėtu išlaidavimu bus aktyviai kovojama. Mes negalime taikstytis su situacija, kai maždaug visi žino, kad vagiama, bet nieko nedaroma.
– Buvęs IAE vadovas Viktoras Ševaldinas, reikia suprasti, nebėra vienas iš įtariamųjų dėl tos, kaip jūs sakote, prastos sistemos? Juk jis ne tik nepatrauktas jokion atsakomybėn, bet ir netgi dirba jūsų patarėju.
– Jūs ne taip interpretuojate. Jeigu atliekant tyrimus bus rasta įrodymų, kad buvęs vadovas tiesiogiai kaltas dėl kokių nors neteisėtų dalykų, jis bus tikrai apklaustas ir jam teks prisiimti atsakomybę už konkrečius faktus. Todėl paskyrimas patarėju jam nesuteikia jokio teisinio imuniteto.
– Daugelį metų galioja Lietuvos sutartis su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) dėl IAE uždaryti skiriamų lėšų administravimo. Jokių pretenzijų šiam bankui iki šiol reiškiama nebuvo. Šiemet staiga tokių pretenzijų atsirado. Kodėl?
– Iki 2004 m., kai Lietuva įstojo į Bendriją, ERPB dalyvavimas administruojant IAE uždaryti tarptautinių donorų skirtas lėšas buvo pagrįstas. Tačiau Lietuvai įstojus į ES situacija pasikeitė – didesnę dalį lėšų IAE uždaryti skiria tik ES. Todėl natūralu, kad įstojus į ES reikėjo ir tų lėšų administravimą atiduoti į jos institucijų rankas.
2005 m. Lietuvos Vyriausybė buvo parengusi išėjimo iš sutarties su ERPB planą. Dėl nesuprantamų priežasčių jis nebuvo priimtas ir sutartis su ERPB liko galioti iki šiol.
Sutartis, gerai ją pažiūrėjus, yra diskriminacinė Lietuvos atžvilgiu. Joje juodu ant balto įrašyta, kad bankas už nieką neatsako. Už viską atsakome mes. Kitaip tariant, bankas administruoja lėšas, skirtas IAE uždaryti, bet už tai, kaip tas administravimas vykdomas, visiškai neatsako.
Toje sutartyje yra straipsnių, prieštaraujančių ES teisei. Pavyzdžiui, sutartyje, be kita ko, numatyta, kad ūkio subjektai, pagal ją vykdantys projektus, nemoka jokių mokesčių. ES valstybėje tai nesuvokiami dalykai.
Situacija labai sudėtinga, bet išeičių ieškoma, ir, tikiu, jos bus rastos.
– Dar viena problema – stringantis radioaktyviųjų atliekų laikinųjų saugyklų projektų įgyvendinimas. Čia susiduriama su įvairiomis problemomis dėl šias statybas vykdančios bendrovės "Nukem". Kaip ta bendrovė atsirado IAE uždarymo projekte? ERPB ją parinko?
– Ne, buvo tarptautinis konkursas, kuriame buvo keli dalyviai, bet "Nukem" nugalėjo iš esmės todėl, kad pasiūlė labai žemas kainas ir jau neva turėjo tokių projektų įgyvendinimo Rytų Europoje patirties. Deja, per konkursą nebuvo atsižvelgta į tai, kad galbūt ši bendrovė, turinti tiek daug projektų, vienu metu įgyvendinamų keliose valstybėse, tiesiog pritrūks pajėgumų ir galimybių juos visus kokybiškai ir laiku įgyvendinti. Todėl dabar susiduriame su problemomis, kad svarbiausi mūsų projektai vėluoja. Kai kurie – net trejus metus.
– Nutraukti su "Nukem" sutartį ir ieškoti kito generalinio rangovo būtų per sudėtinga?
– Ši sutartis sudaryta pagal britų teisę. Jos specifika ta, kad nutraukdamas kontraktą turi sumokėti patirtas išlaidas, negautą pelną ir tik tada teistis dėl finansinių praradimų. Tai labai ilgas ir sudėtingas kelias.
Sutarties su "Nukem" atveju jau yra išmokėtos tokios sumos ir taip toli nueita, kad ją nutraukti būtų brangiau nei darbus užbaigti. Būtent todėl IAE pasamdė tarptautinę teisinę bendrovę, turinčią darbo su britų teise patirties, kad ji peržiūrėtų sutartį ir apgintų mūsų interesus.
– Ar jau yra dingęs pavojus, kad 2014–2020 m. negausime pakankamo finansavimo IAE uždaryti?
– Jis jau gerokai minimalizuotas. Mes dar skaičiuojame, ruošiame dokumentus, kiek lėšų per artimiausią finansinę perspektyvą mums reikės. Mūsų preliminariais skaičiavimais, 2014–2020 m. gali prireikti panašios sumos, kokia buvo numatyta 2007–2013 m.
– Kiek IAE dirba dabar žmonių?
– Rugpjūčio 1 d. buvo 2029 žmonės.
– Tai gerokai mažiau nei pernai gruodį, kai buvo išjungtas antrasis blokas?
– Pernai dirbo apie 2500 žmonių. Taigi, iki dabar atleista apie penktadalį žmonių. Ir šiuo metu, optimizuojant įmonės veiklą, kiekvieną mėnesį atleidžiama vidutiniškai po 40–50 žmonių.
Net ir uždarytoje elektrinėje darbo dar daugelį metų turės ne vienas šimtas žmonių. Tikimės, kad atleidimai sustos šių metų pabaigoje, kai turėsime apie 1900 darbuotojų. Ateityje dar galbūt šiek tiek mažinsime.
– Vos paskirtas į šias pareigas pagarsėjote savo itin dideliu atlyginimu – 26 tūkst. litų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Jums neatrodo, kad ekonominių bėdų prispaustoje šalyje toks atlyginimas yra tiesiog nemoralus?
– Tokio dydžio atlyginimas buvo nustatytas, atsižvelgiant į įmonėje susidariusią padėtį, įklimpusius projektus ir atsakomybės dydį.
Pridurčiau, kad atlyginimas suderintas su Europos Komisija, ir ji, kaip pagrindinė IAE finansuotoja, jam neprieštaravo. Komisijoje tokio dydžio atlyginimas nesukėlė nuostabos, nes realiai įvertinta mano prisiimama atsakomybė, problemos, kurias reikia išspręsti, valdomo objekto apimtis, metinis biudžetas, kuris siekia 120 mln. eurų.
– Kai kalbėta apie jūsų algą, aiškinta, kad jums kyla kažkoks pavojus, todėl ir reikia tokio didelio atlyginimo. Apie kokius pavojus kalbėjo energetikos ministras Arvydas Sekmokas?
– Ministras cituotas ištraukus jo žodžius iš konteksto. Aišku, kad turėtas galvoje ne radiacinis pavojus. Kalbėta apie pavojus, susijusius su darbu, su tuo, kad čia, įmonėje, buvo imtasi labai radikalių pokyčių, ji yra apaugusi aibe subrangovų, kuriems tie sprendimai, kuriuos priimu labai greitai, staigiai ir be nostalgiškų prisiminimų dėl "šlovingos praeities", sukelia nemažą nepasitenkinimą.
Naujausi komentarai