„Importinės“ šventės tampa vis populiaresnės

Rytoj švęsime Boso dieną. Netrukus minėsime Saldžiausią, Molekulės dienas, Helovyną.

Šie po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje atsiradę naujadarai sparčiai plinta.

Nėra tradicijų

Pagal istorinę kilmę lietuviams Boso diena visiškai svetima. Ją 1958 metais sugalvojo vienos Jungtinių Amerikos Valstijų firmos sekretorė taip pagerbdama savininką – savo tėvą.

Tradicijų, kaip švęsti Boso dieną, Lietuvoje nėra.

Viskas priklauso nuo žmogaus kūrybingumo ir mokėjimo pritaikyti senolių patirtį.

Keistoka, kad Lietuvos nacionalinė televizija itin propaguoja Boso dieną. Penktus metus rengiamas žaidimas „Boso diena“.

„Prieš du šimtus metų buvo tradicija ūkininką po javapjūtės parversti ant žemės ir surišti javų gniūžte. Atsidėkodamas už pagerbimą ūkininkas turėdavo darbininkus pavaišinti“, - sakė etnologas Rimantas Balsys.

Ir dabar Boso dienos proga galima gėlėmis papuošti vadovo duris, pakabinti vainiką. Yra įvairių būdų parodyti pagarbą, jei jis to vertas.

Sparčiai populiarėja

Atmintinų dienų įstatyme įrašytos 38 Lietuvoje minimos dienos. Tačiau įvairiuose kalendoriuose jų galima priskaičiuoti daugiau nei du šimtus.

Internetiniame kalendoriuje www.day.lt tarp minimų dienų įtraukta ir daug netradicinių švenčių.

Tai 40-ies paukščių, Lankomiausio puslapio, Sekretorės, Sistemų administratoriaus, Tarptautinė orgazmo, Tarptautinė apatinių drabužių, Programuotojų, Futbolo, Kairiarankių dienos, Valpurgijos naktis. Taip galima prieiti iki absurdo. Netgi buvo siūlymų paskelbti tarptautinę tarptautinės dienos dieną.

Netradicinės šventės įsitvirtina Lietuvoje. Mūsų šventės yra liūdnos, todėl norisi kažko gyvesnio.

Minint dienas pradedami organizuoti kairiarankių turnyrai, programuotojų uždavinių sprendimo varžybos. Ir kitos per pasaulį plintančios šventės, kaip mano kalendorių sudarytojai, po truputį gali išpopuliarėti ir Lietuvoje.

Dirbtinės šventės

Etnologas R.Balsys minėtas šventes pavadino „įvežtinėmis“. Dažniausiai netradicinės šventės į Lietuvą atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

„Keičiasi visuomenė ir vertybės, ieškoma naujovių, atsiranda netradicinės šventės. Nemanau, kad jos išstums tradicines Lietuvoje šventes kaip Šv. Kalėdos, Naujieji metai. Naujos šventės yra tik pramoga, neįsišaknijusios mūsų kultūroje“, - mano kunigas Arvydas Ramonas.

„Kaip specialistas nesidomėjau ir netyrinėjau, kas per kultūros reiškinys yra netradicinės šventės. Vasario 16-oji ir Šv.Valentino dienos yra apmaudus sutapimas. Bet viskas po truputį stojasi į vietas. Iš pradžių Valentino diena buvo paversta vos ne sekso garbinimo švente. Vasario 16-oji taip pat tampa kasmet vis linksmesnė ir įdomesnė“, - sakė savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vidas Pakalniškis.