Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) teigia neagituojanti už dvigubos pilietybės įteisinimą, tik norinti, kad Lietuvos pilietybė nebūtų taip paprastai atimama iš emigrantų, tapusių kitos šalies piliečiais.
"Uždaromos durys"
"Nežiūrime į tą procesą kaip į dvigubos pilietybės įteisinimą. Bet, mūsų nuomone, atimti Lietuvos pilietybės prieš asmens valią negalima", – trečiadienį spaudos konferencijoje aiškino PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė. PLB atstovai šiomis dienomis suvažiavo į Vilnių dalyvauti išeiviją vienijančių organizacijų pirmininkų suvažiavime.
Valdybos narys Petras Maksimavičius pridūrė: "Niekas nekelia dvigubos ar trigubos pilietybės įteisinimo klausimo. Mes už tai, kad nebūtų atimama Lietuvos pilietybė bet kokiomis aplinkybėmis."
Pagal Konstituciją "išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis". Todėl kiekvieną kartą, kai Lietuvos pilietis tampa kitos valstybės piliečiu, iš jo atimama Lietuvos pilietybė.
"Statistikos departamento duomenimis, dabar kasdien iš Lietuvos išvyksta 130 žmonių. Dalis jų nusiteikę ilgesnį laiką likti užsienyje, ten dirbti ir gyventi, galbūt ir priimti tenykštę pilietybę. Tačiau negalima iš jų taip paprastai atimti Lietuvos pilietybės, nes taip uždaromos durys jiems ne tik anksčiau ar vėliau grįžti į Lietuvą, bet ir visavertiškai bendrauti su ja", – tvirtino R.Narušienė.
"Yra blogai ne dviguba pilietybė, bet Lietuvos pilietybės atėmimas", – pridūrė ji.
Didžiulė klaida
R.Narušienė teigė, jog Lietuvoje sutariama, kad negalima atimti pilietybės iš žmonių, okupacijos laikotarpiu pasitraukusių į kitus kraštus. "Tačiau didžiausias klausimas dėl išvažiuojančių nepriklausomybės metais. Mes manome, kad jie yra ir lieka lietuviai, todėl jie turi teisę išlaikyti Lietuvos pilietybę. Bet Lietuvoje tuo klausimu yra labai daug nuomonių, teisininkų aiškinimų", – sakė PLB valdybos pirmininkė.
Valdybos narė Jūratė Caspersen teigė, kad daroma "neleistina klaida, kai atimama Lietuvos pilietybė iš tų žmonių, kurie išvyksta į užsienį ir ten pasiima vietos pilietybę".
"Pavyzdžiui, Šveicarijoje gyvenantis lietuvis būtų daug naudingesnis lietuvybei ir savo tėvynei, jeigu iš jo nebūtų atimta pilietybė tuomet, kai jis taptų Šveicarijos piliečiu, norėdamas aktyviau dalyvauti vietos bendruomenės gyvenime. Tas lietuvis gali puikiai kalbėti lietuviškai, kiekvieną sekmadienį valgyti cepelinus, vaikščioti į katalikų bažnyčią, bet jeigu jis neturės Lietuvos pilietybės, jis jau nebebus visavertis lietuvis. Jis tampa atstumtas savo paties gimtojo krašto", – piktinosi J.Caspersen.
Tikisi naujo įstatymo
R.Narušienė apgailestavo, kad labai ilgai trunka priimti naująjį Pilietybės įstatymą Seime. Ji priminė, kad Konstitucinis Teismas (KT) jau prieš beveik ketverius metus paskelbė išvadą dėl Lietuvos pilietybės ir nustatė, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai tegali būti "atskiri, išimtiniai, ypač reti atvejai", bet ne plačiai paplitęs reiškinys.
PLB valdybos pirmininkė pareiškė tikinti, kad rudenį Seimas pagaliau priims naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris nustatys, kokiais atvejais lietuviai nepraranda pilietybės, netgi jeigu tampa kitos šalies piliečiais.
"Tame įstatyme nėra atsižvelgta į visus mūsų pageidavimus, tačiau tai kur kas geresnis projektas, nei dabar galiojantis Laikinasis pilietybės įstatymas", – teigė ji.
Tačiau R.Narušienė baiminosi, kad dėl galbūt užsitęsiančių diskusijų Seime ir skirtingų nuomonių Pilietybės įstatymas dar ilgokai nebus priimtas. "Politinės valios Seime gali ir pritrūkti, nors mes labai tikimės, kad taip neatsitiks ir Seimas skirs pakankamai dėmesio šiam klausimui ir jį pagaliau išspręs. Įstatymą reikia priimti, o paskui galima patenkinti ir Konstituciją, ir KT", – sakė PLB vadovė.
Sulaukė Prezidentės palaikymo
Paklaustas apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją dėl naujojo Pilietybės įstatymo, P.Maksimavičius tvirtino iš trečiadienio ryte vykusio susitikimo su ja susidaręs įspūdį, kad valstybės vadovė "iš esmės pritaria daugumai projekto nuostatų", nors ir nepasako vienareikšmio atsakymo, nes dėl pilietybės įgijimo ir praradimo pagrindų pirmiausia turi apsispręsti politikai Seime.
Po PLB atstovų susitikimo su Prezidente paskelbta, kad D.Grybauskaitė esą pasisako už platų dvigubos pilietybės taikymą. "Iš esmės Prezidentės pozicija jau ne kartą išdėstyta šiuo klausimu – ji atvira dvigubai pilietybei tiems žmonėms, kurie yra išvažiavę iš Lietuvos, kurie turi lietuviškas šaknis, bet, be abejo, kol kas reikia laukti įstatymo leidėjo nuomonės", – po susitikimo prezidentūroje žurnalistams sakė ir valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.
Pasak jo, per susitikimą Prezidentė kalbėjo apie tai, jog negalima skirstyti, kad "vieni lietuviai yra Lietuvos, kiti lietuviai – pasaulio". "Visi lietuviai yra lietuviai", – Prezidentės poziciją perteikė L.Balsys.
Užsienyje – milijonas lietuvių
Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenę sudaro kraštų lietuvių bendruomenės, registruotos 42 pasaulio šalyje. Kuriamos dar trys bendruomenės – Egipte, Izraelyje ir Meksikoje. Skaičiuojama, kad ne Lietuvoje gyvena daugiau kaip milijonas lietuvių kilmės asmenų, dalis jų yra Lietuvos piliečiai.
Seimas birželį atidėjo numatytą Pilietybės įstatymo priėmimą, nes apsižiūrėjo, kad svarstant pritarta tarpusavyje prieštaraujančioms nuostatoms. Seimas svarstydamas projektą viename straipsnyje nustatė, kad dviguba pilietybė galima, jei kitos valstybės pilietybę asmuo įgyja automatiškai gimdamas ar sudarydamas santuoką su tos šalies piliečiu, tačiau nustatytas trejų metų terminas kuriai nors pilietybei pasirinkti.
Jei kitos šalies pilietybė būtų įgyjama gimstant, kurią – Lietuvos ar kitos šalies – pilietybę pasirinkti, asmuo turėtų nuspręsti per trejus metus nuo pilnametystės, iki jam sueis 21 metai. Asmuo, kitos šalies pilietybę įgijęs per santuoką, kurią pilietybę rinktis, turėtų nuspręsti per trejus metus nuo santuokos sudarymo.
Pritaręs tokiems pakeitimams, balsuodamas dėl kitų straipsnių Seimas minėto trejų metų termino jau nebenustatė, tad projekte liko prieštaravimas.
Jiems išlyginti Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras yra registravęs pasiūlymą, kuris leistų gimimu ar santuoka įgytą kitos šalies pilietybę išlaikyti neprarandant Lietuvos pilietybės, be jokių terminų.
Seime stringant naujos redakcijos Pilietybės įstatymui, Seimas iki 2011 m. sausio pratęsė dabartinio Laikinojo pilietybės įstatymo galiojimą.
Seimas, priėmęs naujos redakcijos įstatymą, ketina iškart kreiptis į KT dėl teisės akto konstitucingumo.
Naujausi komentarai