Vieno talentingiausių dabartinės Lietuvos humanitarinių mokslų atstovo – filosofo, menotyrininko, kultūrologo, lyginamų civilizacijų studijų specialisto, orientalisto – Algio Uždavinio netektį jo bendražygiai vadina didžiuliu nuostoliu Lietuvos kultūrai.
Ąžuolą pakirto širdis
Manoma, kad šį aukštą, iš pažiūros – tvirtą kaip ąžuolą 48 metų vyrą pakirto infarktas. Pastaruoju metu A.Uždavinys viešėjo savo mamos namuose Varėnos rajone, Kabelių kaime. Šeštadienį ramiai nuėjęs miegoti, sekmadienio rytą jis nebepakilo iš lovos.
"Tai buvo unikalių sugebėjimų ir neįtikimo darbštumo žmogus, iš mūsų humanitarų daugiausia savo knygų išleidęs solidžiose užsienio leidyklose, labiausiai užsienyje cituojamas mūsų humanitaras, atstovavęs Lietuvai daugelyje tarptautinių konferencijų. Jo iškeliavimas Amžinybėn yra milžiniška netektis Lietuvai", – tvirtino kultūrologas, profesorius Antanas Andrijauskas, kurį A.Uždavinys vadino didžiausiu savo mokytoju.
A.Uždavinio universalių tyrimų ir akademinių studijų lauke buvo ne tik Lietuvos dailė. Platonas, pitagoriečiai, stoikai ir neoplatonizmas, senoji arabų kultūra, islamo istorija, filosofija ir mistika, senovės Egiptas, Mesopotamija, taip pat šiuolaikinių Vakarų modernioji ir postmodernioji kultūra – filosofija, religija, menas. Visa tai – jo tyrinėjimų sritys.
A.Uždavinio knygos lietuvių skaitytojui suteikė retą progą giliau pažvelgti į kitas kultūras. Mokslininko bičiuliai sako, kad tolimoje praeityje jis jautėsi geriau nei šiandienoje – virtuoziškai nardė Egipto, antikos, Renesanso, islamo pasauliuose. Kauno galeristai tvirtina: jei parodą pristatydavo A.Uždavinys, jos atidarymas tapdavo nepaprastu įvykiu. Įžvalgias, sodria kalba išreikštas kultūrologo mintis plačiai cituodavo žurnalistai.
Priešinosi sovietų sistemai
Pasak A.Andrijausko, vienintelė paguoda yra tai, kad A.Uždavinys iškeliavo Anapilin toje žemėje, kurią labiausiai mylėjo. "Algis turėjo iš gimtosios Dzūkijos atsinešto švarumo, tikrumo. Ir labai mylėjo Lietuvą – ne žodžiais, o darbais", – sakė A.Andrijauskas.
Kelių dešimčių metų darbo stažą turintis kultūrologas A.Uždavinį vadina geriausiu savo studentu. "Mano akiratyje jis atsirado tuo pačiu metu kaip ir Leonidas Donskis. Nors A.Uždavinio laimėjimai mokslinėje srityje yra dešimteriopai didesni nei L.Donskio, tačiau Lietuva kur kas labiau pastarąjį žino. Leonidas moka puikiai reklamuotis, o A.Uždaviniui to visada trūko. Jis sėdėjo užsidaręs ir dirbo savo mokslinius darbus", – sakė profesorius.
Pastebėjęs unikalius studento sugebėjimus, atsidavimą mokslui ir darbštumą, A.Andrijauskas jį globojo nuo pat pirmo kurso. Maištingos prigimties dzūkui profesoriaus globos prireikė ne kartą – A.Uždavinys buvo persekiojamas sovietinio saugumo dėl antitarybinės veiklos.
Pirmą kartą KGB akiratin giliu sovietmečiu A.Uždavinys pateko iškėlęs virš traukinio Druskininkai–Vilnius trispalvę: su plevėsuojančia laisvos Lietuvos vėliava traukinys tąsyk pasiekė Vilnių.
Vėliau, jau studijuodamas tuomečiame Vilniaus dailės institute (VDI), tiesaus būdo studentas per konferenciją viešai numetė popieriaus lapą su nurodyta tema ir išrėžė: "Apie šitą tarybinį šlamštą aš nekalbėsiu." Po šio incidento A.Uždavinys buvo pašalintas ir VDI. Tačiau A.Andrijauskas pašalintą studentą tylomis nuvežė į sąjungos estetikos olimpiadą Gruzijoje, kurią jis laimėjo milžiniška persvara – pelnė aukso medalį.
Toks apdovanojimas laimėtojui suteikdavo galimybę be konkurso studijuoti bet kurios Sovietų Sąjungos aukštosios mokyklos doktorantūroje. Ši galimybė iš A.Uždavinio buvo atimta. Saugumo inspiruotos, kelių šalių delegacijos jo darbą apkaltino antitarybiškumu.
"Mus išgelbėjo du gruzinų akademikai, parašę puikų atsiliepimą apie A.Uždavinio darbą", – prisiminė A.Andrijauskas. Dėl sovietiniu požiūriu neperspektyvaus studento globos A.Andrijauskas ir pats nukentėjo – šešerius metus nebuvo spausdintas nė vienas šio mokslininko straipsnis. Tačiau dėstytojas pasiekė savo: jo globojamas studentas buvo priimtas toliau tęsti studijas VDI.
Maištingos sielos studentas, augęs miškingose Dzūkijos apylinkėse, žinojęs apie partizanų žūtis kovojant už Lietuvos laisvę, ne kartą savo mylimiausiam dėstytojui užsimindavo pats imsiąsis šautuvo. A.Andrijauskas prisimena, kad tik kolega iš Gruzijos įtikino jį pamiršti šautuvą ir užsisklęsti moksliniam darbui – kovoti taikiais metodais. Po pokalbio su garsiu mokslininku A.Uždavinys savo dėstytojui pareiškė: "Imsime į rankas literatūrą ir meną." Ir užsisklendė mokslininko vienutėje.
Nesuprastas lituanistų
Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dekanas Raimundas Žiupka A.Uždavinį vadina neeiline asmenybe ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir pasaulio mastu. "Tai buvo titaniškai dirbęs žmogus, sugebėjęs aprėpti tiek daug ir tokių skirtingų sričių. Be pedagoginio ir administracinio darbo, per metus jis sugebėdavo parašyti po keletą knygų. Jas rašė anglų kalba, kurią buvo puikiai įvaldęs, o tai nebūdinga jo kartos atstovams", – vardijo dekanas. A.Uždavinys vadovavo VDA KDF Humanitarinių mokslų katedrai, Lietuvos kultūros tyrimų institute dirbo komparatyvistinių kultūros studijų srityje, nuolatos buvo kviečiamas skaityti paskaitas įvairiuose Europos, Azijos ir Australijos universitetuose.
Pirmasis rimtas ženklas pailsėti didžiuliu tempu dirbusiam, savęs netausojusiam profesoriui buvo prieš dvejus metus patirtas pirmas infarktas. Tuo metu jis ruošėsi vykti į Australiją, kur buvo pakviestas skaityti paskaitų viename universitetų ir rašyti knygą. Dvejojęs, vykti į kitokio klimato šalį ar ne, A.Uždavinys savo mokytojui prisipažino į Žaliąjį žemyną vykstąs siekdamas bent kiek pagerinti prastą šeimos materialinę padėtį.
"Profesorius buvo kviečiamas skaityti paskaitų ir prestižiniame JAV Harvardo universitete. Tačiau šio pasiūlymo profesorius atsisakė dėl sustreikavusios širdies", – prisiminė R.Žiupka.
Anot A.Andrijausko, A.Uždaviniui sveikatos nepridėjo ir valstybės vykdoma kultūros politika: profesorius labai išgyveno dėl nepagrįstos lituanizacijos komparatyvistikos srityje, kai jis, skirtingas civilizacijas tyrinėjantis mokslininkas, buvo verčiamas tyrimų lauką susiaurinti iki su Lietuva susijusios tematikos.
"Paradoksas: kad ir kiek kartų A.Uždavinys teikė paraiškas gauti paramą savo knygoms, valstybinė parama Lietuvoje jam nė karto nebuvo skirta, nors jo knygas spausdino solidžiausios pasaulio leidyklos", – apie komparatyvistikos ignoravimą Lietuvoje sakė A.Andrijauskas.
A.Uždavinys bus pašarvotas Druskininkuose, laidotuvės – trečiadienį. Taip nusprendė šeima – dailininkė žmona Virginija Uždavinienė, dukros Dorotėja ir Rūta.
Naujausi komentarai