Seimo narės Dalia Asanavičiūtė ir Giedrė Balčytytė registravo tokias Užimtumo įstatymo pataisas. Jų teigimu, tokia parama neatitinka saugumo interesų ir geopolitinės situacijos regione bei Lietuvoje.

D. Asanavičiūtės teigimu, nuo 2022 metų tokių išmokų daugiausiai – beveik 500 – gavo Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos piliečių.

„Didžia dalimi išmokas gauna iš valstybių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – atvykstantys darbuotojai. Turime ieškoti žmonių, bet ne šių valstybių sąskaita“, – BNS sakė D. Asanavičiūtė. 

„Viena ranka mokėti už persikėlimą Rusijos ir Baltarusijos darbuotojams, o paskui peržiūrėti apribojančiąsias priemones tokių šalių piliečiams, norintiems atvykti į Lietuvą. Vis dėlto turėtume dairytis į kitas ar Vakarų šalis“, – pridūrė ji. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2022 metais tokias išmokas gavo 32 atvykėliai iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, užpernai – 367, o pernai – 94.

Turime ieškoti žmonių, bet ne šių valstybių sąskaita.

Išmokų mokėjimas baigiasi birželį, todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo pratęsti jų mokėjimą, nes pasak ministro Luko Savicko, tai padeda susigrąžinti ir emigravusius Lietuvos piliečius. Jo duomenimis, vien šiemet išmokos skirtos 65 žmonėms: 19 indų, 18 grįžusių lietuvių ir devyniems ukrainiečiams.   

Išmoka siekia 4,1 minimalios mėnesio algos (MMA), kuri dabar yra 1038 eurai iki mokesčių. Įmonėms, pritraukiančioms specialistų, išmoka siekia vieną darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, bet negali viršyti 7,2 MMA.

2022–2024 metais iš viso buvo išmokėtos 683 išmokos, o jų suma siekė beveik 2,4 mln. eurų. 

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023–2024 metais daugiausia išmokų buvo skirta kompiuterių sistemų analitikams, jų inžinieriams, programuotojams, programinės įrangos testuotojams.

Išmokos buvo įtvirtintos „Investuok Lietuvoje“ siūlymu, siekiant sukurti paskatas pritraukti į Lietuvą trūkstamų itin aukštos kvalifikacijos, didelę pridėtinę vertę kuriančių profesijų atstovų.