Susidūrimas su pastaraisiais vairuotojams dažnai baigiasi tragiškai. Vien per pirmą šių metų pusmetį suskaičiuota beveik 3 tūkst. eismo įvykių automobiliams susidūrus su laukiniais gyvūnais.
Daugiau apie tai kalbėjo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas.
– Ar ruduo yra išskirtinai pavojingesnis keliuose, ypač kai kalbame apie saugumą, gyvūnų aktyvumą?
– Pagal statistinius duomenis, kurie yra pas mus departamente registruoti eilę metų, tai rudenį, būtent rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje, yra šiek tiek mažesni skaičiai negu pavasarį, gegužės mėnesį, bet tik šiek tiek. Sakykime, jeigu imant praėjusių metų statistinius duomenis, tai gegužės mėnesį buvo registruota daugiau negu 1,3 tūkst. įvykių su laukiniais gyvūnais, o rugsėjo pabaigos, spalio mėnesį per mėnesį laiko buvo registruota arti 1 tūkst.
– Čia per mėnesį?
– Per mėnesį, bet čia tik registruotų. Tikimybė didžiulė, kad dalis autoįvykių yra neregistruojama. Tai, iš tikrųjų, skaičiai, keliantys nerimą mums, galima sakyti taip.
– Skaičiai iš tikrųjų didžiuliai. Tai kuo susidūrimas su briedžiu kelyje yra kitoks negu, pavyzdžiui, su stirnomis?
– Natūralu, kadangi yra stipriausias mūsų šalyje gyvenantis kanopinis gyvūnas. Masė – didžiulė, labai pavojinga, iš tikrųjų, ne tik sveikatai, bet ir žmogaus gyvybei. Dabar, kai vyksta vadinamoji briedžių ruja, tie susidūrimai gali atnešti labai didžiules nelaimes, ypač auštant, temstant. Nors rujos metu briedžiai pavojingi ir dienos metu.
– Stirnos turi tokį tipinį elgesį: jeigu pamatėte vieną kelyje, jau turi labai riboti greitį, jos po vieną nelaksto. Greičiausiai, jeigu viena, tai bus ir antra, ir trečia – tokiais būreliais keliauja. Kaip yra su briedžiais?
– Briedžiai dažniausiai būna po vieną. Jau labai reti atvejai, kad pasitaikytų du. Su briedžiais – tik pavieniai atvejai, nes jų populiacija, lyginant su stirnų, yra dešimtimis kartų mažesnė.
– Aišku, ir pavojus visai kitoks. Apie tą elgesį keliuose – akivaizdu, kad turbūt pats pagrindinis dalykas yra matomumas ir greitis. Ką dar reikėtų žinoti vairuotojams šiuo metu? Minėjote, auštant ir temstant yra esminis reikalas, bet praplėskime truputėlį: kur yra tos grėsmės, į ką būtina žiūrėti, ką pastebėti, kada nevažiuoti?
– Ypač temstant ir švintant reikia žiūrėti į greitį, stengtis turėti didesnes laiko atsargas. Jeigu kažkur pamatome gyvūną, tai tikrai budrumas maksimalus turėtų būti. Jeigu jis kažkur vienas yra, gali būti ir daugiau. Ypač tose vietose, kur yra pelkės, netoli miškai, pamiškės. Tikimybė didžiulė, kad šiuo metu briedį ar elnią tikrai galima sutikti.
– Kur pati didžiausia grėsmė, kai mes kalbame apie briedžius? Kokia yra visa susidūrimo mechanika, jeigu jis išbėgo prieš automobilį? Kaip viskas vyksta?
– Viskas vyksta per sekundės dalį. Sunku pakomentuoti, kaip gali įvykti, nes briedis gali išbėgti skersai, gali išbėgti įstrižai, gali ir peršokti automobilį. Net sunku nupasakoti, nes kiekvienais metais įvairiausių įvykių tikrai būna: su briedžiais vieni būna labai skausmingi, kiti – ne tiek.
– Jeigu briedis užvirsta ant automobilio priekio, ką tada vairuotojui daryti? Gamtininkų yra klasikinis patarimas – lenktis, kiek įmanoma, žemiau. Ar jis veikia, ar ne?
– Priklauso tik nuo situacijos.
– Jeigu specializuoti dabartinį laikotarpį, užsiminėte apie rują – kodėl ji yra toks svarbus faktorius? Jie tiesiog bėgioja dažniau?
– Natūralu, kad išsiblaškę ir ieško vienas kito. Jeigu kitu metų laiku jie gyvena atskirai, o dabar vienas kito ieško. Patelės ieško patinų, o patinai ieško patelių. Migracija yra didžiulė.
– Ar dalijami švilpukai turi kažkokį efektą?
– Tikrai turi efektą, bet rujos metu jie susikoncentravę visai kitiems tikslams, tai tie švilpukai tikrai gali ir nepaveikti. Tik vairuotojų budrumas, greitis, atsargumas gali gelbėti.
– Mieste tikriausiai nėra labai netikėta susitikti tokį žvėrį kaip briedį, ar ne?
– Į Vilnių briedžiai ateina kiekvienais metais.
– Tikrai esame girdėję, kai žmogus pasako „nukaliau“ stirną ir nuvažiavau“ arba „įsimečiau į bagažinę, bus šeimai vakarienei“. Kokia gresia atsakomybė?
– Čia yra du momentai. Jūs pasakėte „nukaliau“ stirną ir nuvažiavau“ – tai atsakomybės kaip ir nebus, nuvažiavau, nepranešiau Bendram pagalbos centrui 112. Antras atvejis – „nukaliau stirną ir įsidėjau į bagažinę“, čia atsakomybė tikrai bus, nes numuštą gyvūną pasisavinti griežtai draudžiama.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet jeigu nepasisavina ir tiesiog partrenkė?
– Tikrai niekas nebus, kadangi nėra tyčios. Baudžiama už tai, kada asmuo padaro tyčinius veiksmus, o čia tyčios nėra. Čia grynai neatsargumas, už tai tikrai nebaudžiama. Tą gyvūną pasiima medžiotojai, nes visi gyvūnai yra iš medžioklės plotų.
– Ar yra dar kokių apsaugos priemonių, neskaičiuojant švilpukų? Galbūt tam tikros spalvos automobilis, pavyzdžiui, ryškesnis?
– Šiaip šie gyvūnai spalvų nelabai skiria, jie gana prastai mato. Tai pagrindinis dalykas – vairuotojų atsargumas, greitis ir budrumas. Manau, tai pagrindiniai faktoriai.
Naujausi komentarai