Iš 300 arų pievos liko tik degėsiai. Rukainių gyventojo sodyba su gyvuliais išgelbėta tik per laimingą atsitiktinumą.
„Kada atvažiavau, man buvo baisu. Pastoviai bijau, kad sudegins pas mane viską“, – sakė Mikolajus.
Apie įsiplieskusią ugnį pranešė pro šalį važiavęs žmogus. Mikolajaus tuo metu namuose nebuvo.
„Jei būtų stipresnis vėjas ir pravažiuojantis asmuo nebūtų kreipęs dėmesio ir būtų nuvažiavęs, nebūtų informavęs, tai labai tikėtina, kad galėjo nutikti ir blogiausias scenarijus“, – aiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.
Pieva – kaimyno. Šis degino pernykštę žolę. Ir taip daro jau ne pirmą kartą.
„Man atrodo, buvo padegta iš tos pusės. Tyčia“, – teigė Mikolajus.
Šis atvejis – tik vienas iš daugybės šiemet. Gesinti žolės, miško paklotės ar ražienų ugniagesiai vyko beveik 1000 kartų.
„Iš viso jau išdegė 477 hektarai teritorijų“, – sakė K. Agintas.
Didžioji dalis – būtent išdegintos pievos. Tokių gaisrų šiemet jau 551.
„Žmonės specialiai atlieka senos žolės deginimą, tai yra tikrai didžiulis iššūkis“, – pabrėžė K. Agintas.
„Mūsų pranešimų priėmimo tarnyba per visus metus yra gavusi 26 pranešimus. Tuo tarpu per šį ketvirtį – jau tris kartus daugiau pranešimų“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento direktorė Eglė Paužuolienė.
Per daugiau nei 20 metų atvirose teritorijose žuvo 28 žmonės. 17 jų mirė gesindami degančias pievas. Anot ugniagesių, nors paskutinė tokia mirtis fiksuota prieš 13 metų, medikų pagalbos prireikia iki šiol.
„Šiais metais turėjome 3 atvejus, kai atvirų teritorijų gaisrų metu, gesinant gaisrą, nukentėjo trys žmonės – nudegė kojas, kai kas nudegė veidą“, – sakė K. Agintas.
Pernykštės žolės deginimas – senas įprotis. Dalis tiki, kad taip greičiau ataugs nauja žolė, o pelenai bus trąša.
„Toks požiūris buvo ir oficialus požiūris“, – teigė Mikolajus.
„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą tokie deginimai yra draudžiami“, – pabrėžė E. Paužuolienė.
Aplinkosaugininkai paneigia ir žolės deginimo „tariamą“ naudą.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Tai paveikia ne tik galinčius pasitaikyti stambesnius gyvūnus, tokius kaip kiškius, driežus, paukščius, jų perimvietes, bet taip pat paveikia ir dirvožemį, derlingąjį jo viršutinį sluoksnį. Nuo 5 iki 8 proc. mažėja derlingumas nuo kiekvieno gaisro ir užsiliepsnojusio ploto“, – aiškino E. Paužuolienė.
Dažniausiai nukenčia būtent tie žmonės, kurie gaisrą bando suvaldyti savo jėgomis ir ugniagesių net nekviečia. Tokiu atveju gaisras neretai išplinta į greta esančius pastatus.
„Šiais metais ugniagesiai apsaugojo 21 statinį tokių gaisrų metu. Tai yra tikrai didžiulė rizika“, – sakė K. Agintas.
Pareigūnai šiemet surengė daugiau nei 200 reidų, kurių metu nustatyti 12 pernykštės žolės degintojų. Pievos savininkui gresia bauda iki 300 eurų.
„Per šį pirmąjį ketvirtį fiksuotų atvejų metu žala įvertinta 7700 eurų“, – teigė E. Paužuolienė.
Per daugiau nei 20 metų Lietuvoje išdegė 130 tūkstančių hektarų teritorijų – tai yra tris kartus daugiau nei viso Vilniaus miesto plotas.
(be temos)
(be temos)