INTERESAI

Įtartinas danų žygis į uostą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skelbtą žemsiurbės nuomos konkursą Danijos kompanija laimėjo net neturėdama žemsiurbės. Tai ne pirmas atvejis, kai Uosto direkcijos konkursus užsienio kompanijos laimi ne visai skaidriai.

Galima daryti prielaidą, kad uoste yra įtakingų jėgų, kurios bet kokia kaina stumia užsieniečius iš to turėdamos naudos. Neoficialiai teigiama, kad „prastūmimo“ kaina yra iki 10 proc. nuo laimėtos sandorio vertės.

Katė maiše

Vokai su žemsiurbės, kurią ketinta naudoti uosto akvatorijai nuo sąnašų valyti, nuomos dalyvių pasiūlymais atplėšti šių metų vasario pabaigoje. Konkurse iš dviejų dalyvių pasirinkta Danijos kompanija „Rohde Nielsen A/S“. AB „Klaipėdos hidrotechnika“, kurios pasiūlymas atmestas, konkurso rezultatus apskundė teismui.

Pagrindinis motyvas – Danijos kompanija „Rohde Nielsen A/S“ vienerius metus ketino nuomoti žemsiurbę, kurios neturi. Danų pateiktos žemsiurbės nebuvo nei jų kompanijos tinklalapyje, nei laivų registre, nei klasifikacinės bendrovės sąrašuose. Todėl danų kompanija negalėjo pateikti ir konkurse reikalaujamų žemsiurbės nuosavybės teisės liudijimų, jos techninių charakteristikų, techninės būklės patikrinimo pažymų, žemsiurbei suteiktos klasės ir kitų dokumentų.

Iš tiesų danai pasiūlė Uosto direkcijai išsinuomoti iškasto grunto gabenimo šalandą „Modi R“. Tokia jos paskirtis nurodyta ir laivų klasifikacinės bendrovės „Biuro Veritas“ sąrašuose. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas, kuris yra ir Uosto direkcijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, teigė, kad laimėję konkursą danai pasižadėjo šalandą perdaryti į žemsiurbę. Nors po konkurso jau praėjo beveik du mėnesiai, tačiau ir šiuo metu „Modi R“ Danijoje dar perdarinėjama į žemsiurbę. Galima teigti, kad danai konkurse pateikė „katę maiše“, o Uosto direkcija ją nusipirko už 5,4 mln. litų!?.

Ginčo objektai

A.Kamarauskas teigė, kad pagrindinis motyvas pasirenkant danų kompanijos pasiūlymą buvo kaina, kuri 6 tūkst. litų per parą mažesnė nei siūloma „Klaipėdos hidrotechnikos“. Tačiau šiuo atveju, ko gero, yra kaip tik tas variantas, kai vertinant vien kainą sąmoningai užsimerkta prieš konkurso sąlygų pažeidimus. Kur garantijos, kad net ir perdarę šalandą į žemsiurbę danai ją būtų sėkmingai apiforminę klasifikacinėje bendrovėje?

Yra ir kitas motyvas, kodėl danai pasiūlė žemą kainą, kuri, beje, turėtų būti pagrįsta. Manoma, jog, perdarę šalandą į žemsiurbę ir metus ją nuomoję, po to Uosto direkcijai būtų pardavę. Taip daromas tarsi dvigubas žingsnis – laimėti konkursą maža kaina ir avansu pateikta žemsiurbe, o po to atsigriebti parduodant žemsiurbę.

Kitas motyvas, kodėl atmestas „Klaipėdos hidrotechnikos“ pasiūlymas, buvo tas, kad jų pasiūlyta nuomoti žemsiurbė „Astra“ yra eksploatuojama jau 18 metų ir neatitinka konkurso sąlygų, kur buvo nurodyta, kad ji turi būti ne senesnė kaip 15 metų. „Klaipėdos hidrotechnikos“ generalinis direktorius Pranciškus Jurgutis teigė, kad toks teiginys yra ginčytinas. Klasifikacinės bendrovės „Biuro Veritas“ išduotoje „Astros“ įvertinimo pažymoje teigiama, kad laivo būklė atitinka 10-15 metų eksploatavimo laikotarpį.

Trūksta viešumo

Nors Uosto direkcijos rengiami konkursai ir vadinami viešais, tačiau yra „užrakinti keliomis spynomis“. Atsakingi asmenys į klausimus atsakyti nenori, motyvuodami, kad tai daryti neleidžia Viešųjų pirkimų įstatymas. Bet koks domėjimasis įvardijamas kaip kažkieno interesų gynimas. Paslaptimi tapo netgi tai, ar „Rohde Nielsen A/S“ turi tariamos žemsiurbės kapitoną, kaip to reikalauja konkurso sąlygos. Pagal „Klaipėdos hidrotechnikos“ pateiktą ieškininį pareiškimą nesamai žemsiurbei kapitonas nebuvo paskirtas.

“Stumia” tarpininkai

Daugybė išimčių nesilaikant konkursinių sąlygų leidžia daryti prielaidą, kad „Rohde Nielsen A/S“ yra “stumiama” įtakingų asmenų, vadinamųjų tarpininkų. Netgi įvardinamos tokių asmenų, artimų Uosto direkcijos vadovams, pavardės. Tarpininkai paprastai susiranda konkurso dalyvį, kuriam už tam tikrą procentą „stumia“ vieną ar kitą pasiūlymą. Viešai įrodyti jų tarpininkavimo neįmanoma, nes tai yra šešėlinės ekonomikos dalis, kur pinigai už „paslaugą“ keliauja iš rankų į rankas. Prielaidą apie tarpininkus leidžia daryti ir tai, kad į viešumą išlenda faktų, kai užsienio kompanijos nešvariais būdais dalyvauja konkursuose ir juos laimi.

Taip maždaug prieš penkerius metus buvo “prastumta” belgų kompanija „Hidro Soil Service“, kurios rekonstruotų uosto 7-9 krantinių ilgą laiką nesiryžta gilinti, baiminantis, kad jos gali įgriūti. Pernai Danijos kompanija „Per Aarsleff A/S“ viešąjį konkursą bandė laimėti panaudojusi oficialų dokumentą be jo savininko sutikimo. Ta pati „Rohde Nielsen A/S“, gilinusi Klaipėdos uostą, taip pat yra ne be nuodėmės. Po jos gilinimo ant seno laivo liekanų prie uosto vartų užplaukė tanklaivis „Princess Pia“. Tiesa, Uosto direkcijos vadovybė neigia, kad seno laivo liekanas paliko danai.