„Rezultatai nėra patys geriausi, nes daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų, apie 52 proc., mano, kad demografinė krizė yra blogai arba labai blogai“, – LRT radijuje pirmadienį kalbėjo asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė ir „Auginu Lietuvą“ įkūrėja Asta Speičytė-Radzevičienė.

Tai parodė „Auginu Lietuvą“ užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa.

Astos Speičytės-Radzevičienės duomenimis, pirmiausia susilaukti naujagimių nerimaujama dėl finansinio nestabilumo, taip pat nepastovių santykių, noro siekti asmeninių tikslų.

„Labiausiai žmonės bijo pokyčio, būtent tėvystės pokyčio, kaip susilaukus naujagimio reikės jį auginti, kaip keisis gyvenimas, finansinė padėtis. Bendrai paėmus, tai sukelia daug nerimo, nesaugumo, kas liečia naujagimių laukimąsi“, – sakė „Neišnešiotuko“ vadovė.

Jos teigimu, siekiant spręsti gyventojų mažėjimo problemą Europoje ir Lietuvoje, pirmiausia reikia išsaugoti ir užauginti jau gimusias gyvybes.

„Kad tie kūdikiai taptų stiprūs ir sveiki, o šeimos galėtų jaustis saugiai, mes siūlome diegti Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartus, kurie apima naujagimio priežiūrą nuo pirmų dienų, prieinamas paslaugas, šeimos buvimą su naujagimiu nuo pirmų dienų 24 valandas per parą“, – nurodė A. Speičytė-Radzevičienė.

Bendrai paėmus, tai sukelia daug nerimo, nesaugumo, kas liečia naujagimių laukimąsi.

Pasak Santaros klinikų Neonatologijos centro Naujagimių skyriaus vedėjos Ingridos Pilypienės, Lietuvoje neišnešioti ir sergantys naujagimiai sulaukia aukšto lygio priežiūros, bet iššūkių yra.

„Per pastaruosius 30 metų nepriklausomybės labai pagerėjo, maždaug kūdikių mirtingumas sumažėjo dešimt kartų, naujagimių gal aštuonis kartus. Labai aukšti rezultatai, veikia tos programos, tačiau iššūkių dar yra“, – kalbėjo I. Pilypienė.

Jos duomenimis, neišnešiotų naujagimių Lietuvoje per metus gimstą apie 5 proc. arba apie tūkstantis. ES šis rodiklis siekia 7–9 procentus.

Taip jos kalbėjo prieš Prezidentūroje pirmadienį rengiamą aukščiausiojo lygio susitikimą „Auginu Europą 2025“, kuriame pirmosios ponios ir sveikatos specialistai diskutuos, kaip pagerinti Europos demografinę situaciją.

„Šiandieną tas taškas, kada lyderiai susitinka ir nuo šito taško labai tikimės, kad mums pavyks kartu susitelkus pradėti kitus žingsnius, įtraukiant tiek standartus į priežiūrą, kalbant apie neonatologijos investicijas, tiek apie filantropiją“, – sakė A. Speičytė-Radzevičienė.

Eurostato kovą paskelbtais duomenimis, 2023 metais ES gimė 3,67 mln. kūdikių, tai yra 5,4 proc. mažiau nei metais anksčiau (3,88 mln.).

Bendrasis gimstamumo rodiklis 2023-iaisiais ES buvo 1,38 kūdikio vienai moteriai, palyginti su 1,46 naujagimio 2022 metais, ir buvo kur kas mažesnis už vadinamąjį natūralios gyventojų kaitos lygį, kurį sudaro 2,1 vaiko moteriai ir kurį pasiekus gyventojų skaičius yra stabilus.

Mažiausias gimstamumas užpernai buvo Maltoje – 1,06 gimusio kūdikio vienai moteriai. Ispanijoje šis rodiklis siekė 1,12, o Lietuvoje – 1,18.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) spalį pateiktais duomenimis, Lietuva susiduria su smarkiu demografiniu spaudimu, skatinamu žemo gimstamumo ir ilgus metus trukusios neigiamos migracijos. Pasak TVF, 1998–2019 metais darbingo amžiaus žmonių sumažėjo nuo 2,34 mln. iki 1,81 mln., nors 2024-aisiais ūgtelėjo iki 1,89 milijono.