Asociacija pabrėžia, kad šie elementai yra esminiai norint užtikrinti, jog Lietuvos visuomeninis transliuotojas atitiktų Europos Komisijos (EK) nustatytas valstybės pagalbos taisykles.
Anot IŽA, tokie asociacijos pasiūlymai buvo išdėstyti Seimo Kultūros komiteto klausymuose dėl svarstomų LRT įstatymo pataisų.
Pranešime IŽA pabrėžia, kad pagal EK reikalavimus valstybės pagalbai visuomeniniam transliavimui būtina sudaryti penkių arba dešimties metų trukmės viešųjų paslaugų teikimo sutartį tarp LRT ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Tokia sutartis turi nustatyti aiškius viešųjų paslaugų kriterijus, jų apimtį, finansavimo principus bei atsiskaitymo modelį.
Asociacija taip pat akcentuoja, kad įstatyme yra svarbu tvirtinti nuolatinę, nepriklausomą išorinę LRT veiklos kontrolę, siūloma, kad ją galėtų reguliariai vykdyti Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). IŽA palaiko ir Seime svarstomą galimybę šias funkcijas pavesti Valstybės kontrolei, jei toks modelis būtų pasirinktas.
Pranešime nurodoma, kad LRT misija turi būti labiau išgryninta ir konkretesnė, nes jos tikslus apibrėžimas yra tiesiogiai susijęs su viešųjų paslaugų sutarties turiniu ir atitiktimi EK taisyklėms.
IŽA taip pat siūlo, kad įregistravus naujas LRT įstatymo pataisas būtų suderintos jos su EK, taip pat reikalaujama Vyriausybės išvados.
„Be aiškiai įtvirtintos viešųjų paslaugų sutarties ir jai reikalingų kriterijų neįmanoma įvykdyti Europos Komisijos reikalavimų. Lietuva neturi likti išimtimi – visuomeninio transliuotojo veikla turi būti aiški, pamatuojama ir pagrįsta skaidriais įsipareigojimais“, – pranešime cituojama IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.
Anot IŽA, nepriklausoma išorinė kontrolė yra svarbi norint užtikrinti teisinį tikrumą ir sąžiningą konkurenciją rinkoje.
IŽA vienija didžiausius komercinius naujienų portalus, tokius kaip „15min“, „Delfi“, „Lrytas“, „Verslo žinios“ ir kitus.
Kaip rašė BNS, pernai valdantiesiems nepavyko priimti pataisų, kuriomis siekta palengvinti LRT vadovo atleidimą. Teisės aktų pakeitimai Seime įstrigo opozicijai ėmusis vadinamosios filibusterio taktikos, kai siekiant vilkinti laiką įstatymo projektui buvo registruoti šimtai pasiūlymų.
Nauji pakeitimai šiuo metu svarstomi Seimo Kultūros komitete, tačiau opozicijos atstovai tvirtino vėl matantys valdančiųjų buldozerį.
Parlamentas po pateikimo yra nusprendęs, kad LRT įstatymo pataisos svarstymui turėtų į plenarinių posėdžių salę grįžti balandžio 7 dieną.
Naujausiame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai.
Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą.
Tuo metu Kultūros ministerijai yra pavesta apsvarstyti komercinių žiniasklaidos priemonių siūlomą idėją dėl viešųjų paslaugų sutarties.
Reaguodami į esamą situaciją, dalis žurnalistų dėl svarstomų pataisų balandžio 8 dieną ketina rengti naują protesto akciją.
(be temos)