J. ŽILINSKAS: MIGRANTŲ NORĄ PASILIKTI LIETUVOJE REIKĖTŲ VERTINTI INDIVIDUALIAI

Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas sakė, kad migrantų norą pasilikti Lietuvoje reikėtų vertinti individualiai. Jis taip pat aiškino, kad migrantai galėtų būti išskraidinti ne tik į savo kilmės šalis, praneša Info diena.

„Be abejo, mes nė vienos valstybės negalime priversti priimti. Taip jau yra susitarta tarptautinėje teisėje. Tačiau yra kelios galimybės. Pirmoji – šiuos žmones įleisti į Lietuvą, suteikti jiems laikinus leidimus gyventi ar kitaip spręsti, pavyzdžiui, pripažinti humanitarines priežastis. Kitas dalykas – ieškoti trečiosios valstybės, kuri sutiktų juos priimti. Lietuva turi teisę nepriimti asmenų, kuriems ji nesuteikia pabėgėlio statuso ar nemato suteikti galimybės kito apsaugos statuso“, – sakė J. Žilinskas.

„Pasibaigus tam standartiniam sulaikymo terminui, sprendžiama, ką daryti toliau. Jei nustatomos aplinkybės, dėl kurių asmenis reikia pašalinti iš Lietuvos, tarkime, jie kelia pavojų, tai galima imtis tokių priemonių ir juos deportuoti. Aišku, reikia surasti, kas juos priims. Tačiau yra svarstoma numatyti tą galimybę, kad jeigu yra poreikis tuos asmenys sulaikyti dar (nors klausimas, kam tas poreikis galėtų būti), tada reikia kreiptis į teismą, kad jis patvirtintų naujus sulaikymo pagrindus. Nors šitoje situacijoje, jei kalba eina apie paprastus žmones, ieškančius ekonominio prieglobsčio, vien už tai juos sulaikyti nebūtų pakankamo pagrindo. Pagrindas galėtų būti, jei jie bando pabėgti, pasislėpti ir pan. Dabar mes esame gana sudėtingoje situacijoje. Iš esmės keliai yra du: arba ieškome valstybės, kuri juos priims, arba teks priimti patiems“, – teigė jis.

A. Strumilos / „BNS Foto“ nuotr.

Profesorius patarė kiekvieno migranto norą pasilikti Lietuvoje vertinti individualiai.

„Vargu ar mes kalbame apie daug žmonių, kurie kelia realią grėsmę mūsų saugumui. Paprastai žmonių, kurie kelia realią grėsmę, ieško kitų valstybių teisėsaugos, kurios dažnai būna iškėlusios bylas. Aš tiesiog būčiau atsargus ir kalbėčiau apie konkrečius žmones su konkrečiomis istorijomis. Man nepatiktų, jeigu visiems šiems žmonėms, kurie atkeliavo į Lietuvą ar Lenkiją dėl labai įvairių priežasčių, mes iš karto paišytume grėsmės nacionaliniam saugumui žymę. Tai yra tikrai labai negeras kelias“, – kalbėjo J. Žilinskas.

Aš tiesiog būčiau atsargus ir kalbėčiau apie konkrečius žmones su konkrečiomis istorijomis.

„Manyčiau, kad pirmiausia aš žiūrėčiau į žmones. Žiūrėčiau, kokie jie, kiek jiems tos pagalbos reikia, kokia tikimybė, kad jie čia integruotųsi, kad būtų naudingi mūsų visuomenėje. Ir tada priimčiau individualius sprendimus“, – šnekėjo jis.

Profesorius paaiškino, kas būtų, jei Lietuvoje laikinai apgyvendinti migrantai mėgintų sprukti į Vokietiją.

„Gali būti toks variantas, kad Vokietija perduos asmenis tai valstybei, kur jie turėjo pirmą registraciją. Tačiau vėlgi reikia turėti galvoje, kad šita schema veikia tik jeigu mes kalbame prieglobsčio teisės kontekste. T. y. jei asmuo pirmą kartą pateko į Lietuvą, tada nukeliavo į Vokietiją ir būtent ten paprašė prieglobsčio, tada toks asmuo būtų persiųstas atgal į Lietuvą, kad Lietuva išnagrinėtų prieglobsčio prašymą. Nebent atsirastų kažkokios priežastys, dėl ko Vokietija pati tą norėtų padaryti. O visi ekonominiai dalykai ir papildomi humanitariniai statusai yra konkretaus atvejo klausimas. Gal Vokietija nuspręstų, kad, kadangi Lietuva ir Lenkija susiduria su antplūdžiu, o antplūdis yra sąlyga, kuri palengvina pasilikimą kitose valstybėse, gal nuspręstų tuos asmenis priimti. O gal nuspręstų išsiųsti iš Europos Sąjungos“, – svarstė J. Žilinskas.