PROJEKTAI

Japoniška idilė ties Melnrage

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos nariai nesiryžo tvirtinti japonų pateiktos galutinės Klaipėdos uosto vystymo studijos. Pagrindinė jos išvada ta, kad jau po penkerių metų prie Melnragės reikės pradėti statyti giliavandenį uostą, kainuosiantį 663 mln. eurų arba 2,3 milijardo litų. Vakar plėtojimo tarybos nariams užkliuvo didelė šio uosto statybos kaina, poveikis Melnragės gyvenvietei, nevisiškai išnagrinėtos kitos galimos uosto statybos vietos.

Japonijos vyriausybės finansuota ir šios šalies tarptautinio bendradarbiavimo agentūros parengta studija kainavo 4 mln. eurų. Išnagrinėtos Klaipėdos uosto krovos galimybės dabartinėje teritorijoje, atlikti išsamūs inžineriniai ir aplinkosauginiai tyrimai, įvertintas kitų rytinės Baltijos regiono uostų vystymasis ir Klaipėdos uosto galimybės pritraukti krovinių. Išvada aiški - be giliavandenio uosto Klaipėda liktų provincialus uostelis, jau maždaug po dešimtmečio nebepajėgsiantis priimti visų atplaukiančių laivų.

Japonai siūlo giliavandenį uostą statyti jūroje už 350 metrų nuo dabartinio kranto, formuojant apie 120 ha salą. Ji tęstųsi palei krantą 1,8 kilometro. Japonai kompiuterine grafika pateikė gražų tokio uosto vaizdą. Tarp dabartinio jūros kranto prie Melnragės ir naujai suformuotos salos būtų iki 350 metrų vandens ruožas. Šiame užutėkyje galėtų būti įrengtas jachtų uostas. Melnragės krantą su sala jungtų pėsčiųjų tiltas. Krovos technika ir terminalai nuo Melnragės būtų uždengti suformuotu parku ir pramoginės paskirties statiniais, skirtais su jachtų turizmu susijusiai veiklai. Toli į jūrą išsikišantys giliavandenio uosto gaubiamieji molai taip pat būtų skirti vaikščioti žmonėms ir taptų savotišku jūros tiltu.

Ekonomine prasme giliavandenio uosto statyba būtų naudinga Lietuvai. Visi japonų pateikti tokio statomo uosto finansinio vertinimo rezultatai yra teigiami. Net pagal pačias pesimistiškiausias japonų analizuotas veiklos prognozes giliavandenio uosto statyba atsipirktų. Tai turėtų įvykti per 14 metų.

Daugiausiai abejonių dėl tokio uosto statybos kyla aplinkosaugos požiūriu. Japonų ekspertai pripažino, kad teritorija, kurioje vyktų statybos, yra labai „jautri“. Pirmiausia kristų nekilnojamojo turto kainos, nes iš esmės pasikeistų kraštovaizdis ties Melnrage. Net ir japonų siūloma idilė su jachtų uosteliu ir parku suformuotoje saloje nepakeistų įspūdingo jūros vaizdo. Tačiau manoma, kad tą netektį melnragiškiams kompensuotų galimybė gauti papildomų pajamų, susijusių su jachtų uostelio ir pramogų zonos veikla. Yra ir kitų neigiamų momentų - Melnragė taptų žymiai judresne gyvenviete, nes į naujai suformuotą salą turėtų būti nutiestas automobilių kelias ir geležinkelis. Japonai siūlo kelius į giliavandenį uostą tiesti palei dabartinį šiaurinį uosto molą.

Nepageidaujama būtų ir tai, kad už suformuotos salos šiaurinėje dalyje (maždaug ties II Melnrage) pakrantėje kauptųsi sąnašos. Manoma, kad suintensyvėjusi laivyba trikdytų ir žuvų migraciją į Kuršių marias.

Apsispręsti dėl to, ar bus statomas uostas prie Melnragės, turėtų Lietuvos Vyriausybė. Japonų pateiktą studiją numatyta teikti tvirtinti Vyriausybės tranzito komitetui. Priimti sprendimą statyti giliavandenį uostą bus nelengva, nes Melnragės gyventojai jau yra kategoriškai pasisakę prieš tokią statybą. Numatyta, kad uostas būtų statomas dviem etapais. Pirmasis - nuo 2009 iki 2015 metų, antrasis - iki 2025 metų. Tai reiškia, kad jūros teritorija ties Melnrage beveik dešimtmečiui taptų didžiule statybų aikštele.