Kauno Kadetų licėjuje įprasta diena – vaikai mokosi, kaip uždėti turniketą. Nuo 5 iki 12 klasės jaunieji kadetai įgyja visas bazines karybos žinias.

„Kaip įsirengti pastogę, kaip vykdyti taktinius elementus, kaip įkurti stovyklavietę – kiekvienas išgyvenimo elementas“, – teigė Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriaus pavaduotojas Tadas Venskūnas.

„Įdomiausia yra praktika – eiti į miškus, ten suteikti draugams pagalbą medicinos srityje“, – pasakojo Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokinė Šarūnė Garnytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dauguma mokinių ateitį sieja su karyba.

„Manęs tikrai nuoširdžiai laukia karo akademija – pabaigus ją stosiu į kariuomenę“, – tikino Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokinys Benas Sinkevičius.

Įgytas žinias pritaiko jau dabar.

„Turime pavyzdžių, kuomet mūsų kadetai, kurie turi pirmosios medicinos pagalbos žinias, per pastaruosius keletą metų išgelbėjo penkias gyvybes“, – duomenimis dalijosi T. Venskūnas.

Panašių įgūdžių įprastose mokyklose mokosi tik devintokai ir tik tris dienas per metus. Tad politikai siūlo programą plėsti. Įstatymo projektą registravęs konservatorius L. Kasčiūnas viliasi, kad jau kitąmet prie devintokų galėtų prisijungti ir dešimtokai.

„Tada judėti į jaunesnes klases – 5–8 ir dar kitais metais judėti į vyresnes – 11–12 klases“, – aiškino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas L. Kasčiūnas.

Privalomas karinis mokymas įvestas Lenkijos mokyklose. Geopolitinė situacija, anot ekspertų, reikalauja pokyčių ir Lietuvoje.

„Mūsų saugumo aplinka neatrodo, kad gerės greitu laiku, todėl reikia visuomenę militarizuoti“, – pabrėžė Pulkininkų asociacijos vadovas Vaidotas Malinionis.

LNK stop kadras

Įgūdžius moksleiviai galėtų tobulinti ilgiau: vietoje trijų dienų – apie savaitę. O užsiėmimai, anot L. Kasčiūno, vyktų birželį. Taip būtų išspręstas klausimas dėl mokslo metų trumpinimo.

„Kai yra vieni egzaminuose, kai turi mažiau mokymosi reikalų, tikrai pilietiškumas ir gynybos įgūdžiai būtų vietoje ir laiku“, – šnekėjo konservatorių pirmininkas.

Mokinių pilietiškumo ugdymas – vienas dabartinės Vyriausybės tikslų. Švietimo ministrė Raminta Popovienė sutinka, jog programą plėsti būtina, tik neaišku, kaip greitai pavyks tą padaryti.  

„Tai yra mokiniai, krūvis, procesas. Negalime chaotiškai, išbalansuotai viską įvesti ir vykdyti“, – savo nuomone dalijosi švietimo, mokslo ir sporto ministrė. 

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigia, kad pirmiausiai reiktų pradėti nuo bandomojo projekto. 

„To įvesti taip greitai nepavyks, nes vien tik šiais metais pradedami 9–10 klasių visą imti 100 proc. Tam tikra prasme turime suprasti apie reikalingų resursų ir pasirengimo klausimą“, – akcentavo T. Godliauskas.

Kuo anksčiau pradėsime integruoti jaunimą į patriotizmą, tuo jie pilietiškesni užaugs bei karo atveju bus labiau pasiruošę.

Programai įgyvendinti trūksta instruktorių, kurie vestų gynybos pamokas. Jų reiktų apie 400.

„Turi būti nuosekliai pristatytas veiklos planas, kaip paruošime tuos specialistus. Šiandien žinome, kad yra pedagogų trūkumas ir tai yra didelė problema“, – sakė R. Popovienė. 

Dabar pamokas veda Šaulių sąjunga. Politikai siūlo į švietimo veiklą įtraukti atsargos karius, tačiau dabar jiems neapsimoka. Karys prie pensijos gauna apie 300 eurų priedą, tačiau jei užsiima papildoma veikla, už ją gauti pinigai iš priedo išskaičiuojami. 

„Lydinti pataisa yra siūlymas už pedagoginę veiklą daryti išimtį atsargos kariams, kad jie galėtų išsaugoti valstybinės pensijos priedą“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pilietinio ugdymo ir gynybos įgūdžiai, anot pokyčių iniciatorių, galėtų paskatinti jaunimą stoti į Šaulių sąjungą ar kariuomenę.  

„Kuo anksčiau pradėsime integruoti jaunimą į patriotizmą, tuo jie pilietiškesni užaugs bei karo atveju bus labiau pasiruošę“, – tikino B. Sinkevičius.

Taip pat siūloma įkurti specialų centrą, atsakingą už gynybos ir pilietiškumo programą ir instruktorių rengimą.