Kauno Juozo Gruodžio konservatorija veiklos 90-metį švenčia muzikaliai – koncertų ciklu. Tarpukariu konservatorija buvo svarbiausia Lietuvos muzikų kalvė.
Šiandien Kauno valstybinėje filharmonijoje vyksiančiame iškilmingame koncerte į sceną kops garsiausi konservatorijos absolventai, daugiausiai pasiekę moksleiviai. Tarp šios institucijos absolventų – ir pasaulinio lygio operos žvaigždės Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Edgaras Montvidas, ir garsiausi Lietuvos muzikai – solistė Irena Milkevičiūtė, kompozitoriai Feliksas Bajoras, Faustas Latėnas ir kiti.
Konservatorijos direktorius Kęstutis Bliujus tikina, kad tarpukario konservatorijos dvasia juntama ir dabar. „Tai aukštas profesinis lygis ir inteligencija“, – tvirtina mokyklos, ieškančios savojo veido šiuolaikinėje visuomenėje, vadovas.
– Kokia buvo konservatorijos pradžia ir reikšmė tarpukariu?
– 1920 m. visoje Lietuvoje kūrėsi įstaigos, reikalingos valstybės egzistencijai. Taip pat ir kultūrinės. Tais metais Valstybės teatre įsteigta dramos trupė, davusi pradžią dabartiniam Kauno dramos teatrui. Per 13 m. buvo išugdyta daug profesionalių muzikų ir pedagogų, ir 1933 m. mokykla tapo aukštojo mokslo institucija – Kauno konservatorija. Tuo metu po mūsų stogu glaudėsi ir muzikos mokykla, ir konservatorija kaip aukštoji mokykla. Tarpukariu konservatorija buvo pagrindinė muzikus ugdžiusi institucija. Po karo ši aukštoji mokykla, vaizdžiai tariant, išvažiavo į Vilnių. Kaune liko muzikos technikumas – žmonės mokytis muzikos ateidavo ir po 8 klasių, ir po vidurinės mokyklos. Po to tapome aukštesniąja mokykla, vėliau – konservatorija, tokia, kokią ją turime dabar. Dabar pas mus moksleiviai stoja po 8 klasių arba vėliau. Surenkame moksleivius iš penkių buvusių apskričių regiono: Kauno, Marijampolės, Alytaus, Panevėžio, Tauragės.
– Ar jaučiate pirmųjų pedagogų, konservatorijos vadovų idėjų, mokymo tąsa?
– Sankt Peterburge, Maskvoje, Leipcige studijavęs kompozitorius J.Gruodis aplink save subūrė tuometės inteligentų kartos pedagogų kolektyvą. J.Gruodžio kartos profesūra išugdė visą tarpukario ir pokario Lietuvos muzikų, kompozitorių žiedą. Beveik visi žinomi vyresnės kartos Lietuvos kompozitoriai yra mūsų konservatorijos absolventai, J.Gruodžio, kitų buvusių pedagogų idėjų tęsėjai. Tai liudija tiek apie konservatorijos reikšmę, tiek apie tai, kad Kaunas buvo labai stiprus muzikinis centras.
– Kokie esate dabar?
– Esame mokykla, paraleliai vykdanti dvi programas: bendrojo ir muzikinio lavinimo. Abiejose programose teikiame pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Suaugusieji pas mus ateina į specialiai jiems skirtus kursus. O mūsų absolventai dažniausiai stoja į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA). Iki pernai prasidėjusios aukštojo mokslo reformos daugiau jaunuolių stodavo į akademijos fakultetą Kaune. Džiugu, kad visuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos muzikiniuose kolektyvuose groja arba dainuoja labai daug mūsų absolventų. Jau nekalbu apie Kauno miesto simfoninį orkestrą, pučiamųjų orkestrą „Ąžuolynas“ ar karinius Kauno orkestrus – juose mūsų absolventai sudaro daugumą. Be dainavimo, dirigavimo, visų pagrindinių instrumentų ar jų grupių skyrių, turime Estrados ir džiazo skyrių, kuriam vadovauja dainininkas Linas Adomaitis. Veikia styginių, pučiamųjų, liaudies instrumentų, akordeonų orkestrai, mišrus choras. Jubiliejų pasitinkame atnaujintais konservatorijos vargonais. Jais mokosi groti mūsų moksleiviai, ateityje žadame rengti viešus vargonų koncertus.
– Estrados ir džiazo skyrių įsteigėte siekdami šiuolaikiniams moksleiviams pasiūlyti kuo daugiau pasirinkimo galimybių?
– Viskas vyko natūraliai. Mūsų konservatoriją baigė Janina Miščiukaitė, saksofonininkas Rimantas Brazaitis, populiariosios muzikos dainininkas Vudis ir kiti. Jie pas mus mokėsi, bet nesimokė nei estrados, nei džiazo. Jie mokėsi arba kitokio dainavimo, arba groti. Matėme, kad yra poreikis, išaugo pedagogų – įsteigėme programą, atitinkančią visus profesionalius reikalavimus, keliamus estrados ir džiazo muzikantams.
Įvairių skyrių konservatorijos mokiniai daug koncertuoja, dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose, konkursuose, iš kurių dažnai grįžta pelnę prizines vietas. Tarptautiniuose konkursuose į tą pačią vertinimo grupę patenka jaunuoliai nuo 17 iki 21 metų. Vadinasi, tai ir trečio kurso akademijos studentai, ir mūsiškiai vienuoliktokai, dvyliktokai. Ir, dalyvaudami konkursuose šalia milijoninių miestų Maskvos, Sankt Peterburgo ar Kijevo muzikinio jaunimo, dažnai nugali mūsiškiai.
– Ką rinktis patartumėte pradedantiems groti vaikams ir jų tėveliams, atsižvelgiant į tai, kokius instrumentus įvaldžiusių muzikų dabar yra didžiausia paklausa?
– Trūksta visų instrumentininkų. Taip atrodo, kad Kaune parengiama labai daug fleitininkų, saksofonininkų, pianistų, bet kai prireikia surasti pedagogą arba orkestro narį, tai tampa didžiule problema. Beje, visi mūsų mokiniai, baigę aukštąsias, randa darbą. Konservatorijai ieškojome sekretorės per darbo biržą. Norėjome rasti žmogų su muzikiniu išsilavinimu. Tačiau tokio žmogaus neradau. Vadinasi, mūsų absolventų nėra darbo biržoje. O teisininkų ir vadybininkų, ieškančių darbo, yra tūkstančiai.
– Įvairaus pobūdžio muzikos mokyklos kritikuojamos dėl to, kad mokslas jose valstybei brangiai atsieina.
– Menas atspindi tautos, valstybės veidą. Be meno valstybė tampa cukrinių runkelių augintoja. Aukšto ekonominio lygio valstybės dažnai kalbasi meno kalba. Net ir susirinkus spręsti tarptautinio masto energetikos, bankininkystės ar kitas ekonomikos problemas.
– Kokios konservatorijos perspektyvos?
– Norėtume konservatorijoje įsteigti kolegijos, arba aukštesniojo mokslo, programą. O kalbant apie problemas, viena jų yra tai, kad mes savo absolventams negalime suteikti vidurinės grandies atlikėjo kvalifikacijos. Lietuvoje vienintelė muziko specialybė neturi šios grandies kvalifikacijos. Atsakingi žmonės galvoja, kad kvalifikacijas gali suteikti tik LMTA – tik jos absolventai gauna diplomą, kuriame nurodyta atlikėjo kvalifikacija. Gal kai kurie žmonės baiminasi, kad mes iš jų atimsime darbą? Bet juk muzikinių specialybių žmonės su kvalifikacija reikalingi, ypač provincijoje.
Naujausi komentarai