Buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkatis sako neturįs pagrindo galvoti apie „tokį fantastišką dalyką“, jog Lietuvoje prieš kelerius metus galėjo būti slaptas amerikiečių kalėjimas, kuriame galėjo būti kalinami įtariamieji teroristai.

Gal buvo ir žali žmogeliukai?

„Tai labai panašu į išpūstą tuščią burbulą. Kodėl turėčiau galvoti, kad čia kas nors galėjo būti? Neturiu jokio pagrindo galvoti, kad tokie fantastiški dalykai galėjo vykti Lietuvoje“, - penktadienį sakė J.Kronkatis žurnalistams, atsakęs į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), tiriančio tokio kalėjimo galimą buvimą Lietuvoje, narių klausimus.

Įtarimus, kad 2003-2005 metais Lietuvoje neva galėjo veikti toks kalėjimas, J.Kronkaitis lygino su pasitaikančiais nelabai sveikų žmonių skleidžiamais įtariamais, jog Lietuvoje galėjo leistis ufonautai. „Tai visokių įvairių būna keistų įtarinėjimų. Būna, žmonės prieina, paduoda kažkokius lapelius, kur parašyta, kad Lietuvoje leidosi žali žmogeliai iš Marso ar su dar kokia nors panašia informacija. Paaiškėja, kad tie žmonės ligoti“, - sakė jis.

J.Kronkaitis tikino, kad jam iki 2004 metų vidurio būnant kariuomenės vadu aukščiausioje karinėje ar valstybės vadovybėje niekada nebuvo svarstomi jokie klausimai, kurie galėtų būti susiję su slaptos įtariamųjų teroristų pervežimu ir laikymu Lietuvoje.

„Žinoma, visko galėjo būti, galbūt ir be mūsų žinios tokie dalykai galėjo būti daromi. Lietuvoje vyksta labai daug dalykų ir be prezidento žinios. Bet nežinau, ar galėjo būti tokioje mažoje valstybėje visa tai išlaikyta paslaptyje. Nežinau, gal aplinkosauga ar žvejai tą darė ir viską žino“, - ironizavo J.Kronkaitis.

Kita vertus, jis įsitikinęs, kad NSGK tyrimas yra reikalingas, nes „turi būti atsakyta į visus klausimus“.

A.Pocius dingo kaip į vandenį

Į komiteto narių klausimus penktadienį dar atsakė buvęs Vilniaus oro uosto direktorius Mindaugas Ivanauskas, Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla, buvęs Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Balzaris. Tačiau su žurnalistais jie nebendravo. „Ko jūs norit? Aš pensininkas“, - pabėgdamas nuo žiniasklaidos atstovų sakė M.Ivanauskas.

Bene ilgiausiai - apie pusantros valandos - NSGK posėdyje buvo apklausiamas 2004-2007 metais buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Arvydas Pocius.

Tačiau ir jis nepasirodė žurnalistams. Išėjęs iš slaptiems posėdžiams skirto Seimo kabineto, kur surengtas uždaras NSGK posėdis, jis dingo kaip į vandenį, nes žurnalistai budėjo prie visų jiems žinomų išėjimų iš tų patalpų. Matyt, yra dar vienas, visiškai slaptas išėjimas, kuriuo ir galėjo pasinaudoti buvęs saugumo vadovas.

Anksčiau A.Pocius tvirtino, kad niekada Lietuvoje nėra buvę jokių slaptų kalėjimų.

Gali iškviesti pakartotinai

"Ir gerai, kad išėjo, nepasirodęs jums. Normalu, kad jis ilgiausiai pas mus užtruko. Juk A.Pocius tiriamuoju laikotrapiu buvo saugumo vadovas, todėl turėjome jam daugiausiai klausimų", - žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Komiteto vadovas tikisi, kad per ateinančias dvi savaites bus apklausti visi NSGK dominantys buvę ir esami pareigūnai. Tokių liko dar apie dvi dešimtis.

"Apklausų turinio nekomentuoju iki pat komiteto išvadų parengimo. Renkame informaciją, apibendriname ją. Tos informacijos vis daugėja. Per apklausas sužinome kai ką naujo, pasitiksliname tai, ką jau turėjome. Išvadų kontūrai atsiras tik tuomet, kai bus apklausti visi mus dominantys pareigūnai", - sakė A.Anušauskas.

Jis nekomentavo jokių prielaidų dėl kalėjimo galimo egzistavimo, vis kartodamas, kad komentarai galimi tik pabaigus tyrimą.

NSGK vadovas neatmetė, kad kai kurie pareigūnai gali būti pakartotinai kviečiami liudyti, kai bus priimtas ir įsigalios įstatymas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus liudijimus Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms. Tokios komisijos statusą dabar turi NSGK. A.Anušauskas tikisi, kad skubos tvarka šios pataisos bus priimtos jau kitą savaitę.

Komiteto tyrimas turi būti baigtas iki gruodžio 22 dienos.