Anot agentūros, tyrimas rodo laipsnišką, tačiau netolygų integracijos procesą – stiprėja socialinė sanglauda ir įtrauktis, vis daugiau pabėgėlių planuoja ateitį Lietuvoje.
Vis tik pažeidžiamiausiems asmenims prieiga prie pastovaus būsto ir sveikatos priežiūros paslaugų išlieka problematiška.
„Nuo 2022 metų Lietuva nuosekliai ir tvirtai demonstruoja įsipareigojimą priimti nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones, suteikdama jiems saugumą, stabilumą ir integracijos galimybes“, – agentūros pranešime teigia jos atstovė ryšiams su Vyriausybe Renata Kuleš.
„Nors daugelis pabėgėlių savo integraciją Lietuvoje vertina teigiamai, 2025 metais atliktas socialinių ir ekonominių įžvalgų tyrimas atskleidžia sritis, kurioms būtinas nuolatinis dėmesys, ypač ilgalaikės integracijos kontekste, nes vis daugiau pabėgėlių išreiškia ketinimą likti Lietuvoje“, – nurodė ji.
Agentūra skelbia, kad nors pabėgėlių integracijos rodiklių Lietuvoje yra daug, tačiau bendras įsidarbinimo lygis neaugo, o penktadalis vaikų vis dar nelanko mokyklų Lietuvoje.
Kitose srityse, anot agentūros, matyti reikšminga pažanga: ukrainiečiai teigiamai vertina santykius su vietos bendruomene, sumažėjo pabėgėlių, nurodžiusių, kad neturi pakankamai pajamų maistui, sumažėjo kolektyviniuose apgyvendinimo centruose gyvenančių asmenų dalis.
UNHCR teigimu, tai rodo gerėjančias galimybes patenkinti pagrindinius namų ūkio poreikius.
Vis daugiau ukrainiečių gali efektyviai bendrauti lietuvių kalba – tokių pernai buvo 34 proc., kai užpernai – 26 procentai. Vis dėlto nepakankamos lietuvių kalbos žinios, anot agentūros, išlieka vienu pagrindinių integracijos barjerų.
Tyrimas taip pat nustatė, kad padidėjo skaičius pabėgėlių, kurie planuoja likti Lietuvoje dar bent metus.
Be kita ko, prieiga prie sveikatos priežiūros ukrainiečiams Lietuvoje pagerėjo – 88 proc. sveikatos priežiūros poreikių turinčių pabėgėlių galėjo gauti reikiamą pagalbą, 2024 metais tokių buvo 81 proc.
Anot tyrimo, būstų prieinamumo problema išlieka aktuali – 29 proc. šeimų gyvena būste, kurį dalinasi su kitais asmenimis, arba kolektyviniame būste, o 19 proc. šeimų gauna paramą nuomai ir komunalinėms paslaugoms, kad galėtų išlaikyti būstą.
Agentūra atkreipia dėmesį, kad informuotumas apie pagalbą nukentėjusiems nuo smurto lyties pagrindu išliko nepakankamas – 43 proc. respondentų nurodė, kad pagrindinė kliūtis gauti šias paslaugas yra informacijos trūkumas.
Užimtumo lygis tarp darbingo amžiaus asmenų išliko panašus – 50 proc., tačiau darbas, kaip ir ankstesniais metais, yra įvardijamas kaip pagrindinis prioritetinis poreikis.
Tyrimo duomenys buvo renkami 2025 metų gegužės–birželio ir rugsėjo–spalio mėnesiais.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 51 tūkst. laikinosios apsaugos statusą turinčių pabėgėlių iš Ukrainos.
Jie į kitas šalis pasitraukė dėl Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje 2022 metų vasarį.