Judėjimui prieš srovę nėra jėgų Pereiti į pagrindinį turinį

Judėjimui prieš srovę nėra jėgų

2003-01-27 00:00

Euroskeptiškai nusiteikę šimtai tūkstančių Lietuvos rinkėjų, tačiau jų nevienija jokia solidesnė politinė organizacija

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Euroskeptiškai nusiteikę šimtai tūkstančių Lietuvos rinkėjų, tačiau jų nevienija jokia solidesnė politinė organizacija

Naujausiais visuomenės nuomonių tyrimų duomenimis, būsimajame referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje prieš gali pasisakyti nuo 15 iki 20 procentų rinkėjų, tai yra maždaug 400-550 tūkstančių žmonių. Tačiau tokiai gana solidžiai “armijai” euroskeptiškai nusiteikusių žmonių neatstovauja jokia įtakingesnė politinė jėga.

Tiesa, artėjant referendumui prieš narystę ES pasisakantys politikai žada kelti galvas ir aktyvinti veiklą.

Nepatenkintųjų gali padaugėti ateityje

Politikai, politologai ir sociologai pastebi, kad vieningas euroskeptinis judėjimas Lietuvoje iš esmės negali būti populiarus, nebent jam būtų mestos didžiulės lėšos, kurios galėtų būti panaudotos aktyviai ir agresyviai reklamai prieš narystę ES.

Tuo tarpu Seimo narys liberalas Jonas Čekuolis mano, kad kandidatėse į ES, įskaitant ir Lietuvą, dar nėra dirvos gimti vieningam euroskeptiniam frontui. “Tuomet, kai mes būsime Sąjungos viduje, kai kiekvienas žmogus tiesiogiai pajus, ką reiškia būti ES nariu, tuomet tikriausiai atsiras dirva sisteminiam judėjimui prieš tam tikrus Sąjungos veikimo principus. Pavyzdžiui, gali būti nepatenkintųjų Europos Komisijos priimamais sprendimais įvairiose srityse, privalomais visoms valstybėms-narėms. Tokių nepatenkintųjų visuma gali sudaryti prielaidas vieningam euroskeptiniam judėjimui atsirasti”, - “Kauno dienai” sakė J.Čekuolis.

Pasak jo, euroskeptikai gana aktyviai veikia tikrose ES narėse. O kandidatėse į šį bloką tokie judėjimai dar neišsivystė arba yra labai nedideli, marginaliniai.

Išties euroskeptiškumą Europoje tyrusių Vakarų mokslininkų išvadose nedaug dėmesio skiriama kandidatėms į ES, mat nėra per daug ką tirti, nebent vadinamuosius “švelniuosius” ES kritikus, tai yra tuos, kurie iš principo nepasisako prieš valstybės narystę ES, o tik kritikuoja kai kuriuos, jų nuomone, nenaudingus narystės aspektus arba kai kurias suderėtas narystės sąlygas.

Prie tokių “švelniųjų” kritikų iš esmės galima priskirti ir išrinktąjį Prezidentą Rolandą Paksą, kuris iš esmės pasisako už Lietuvos narystę ES, tačiau neslepia nepasitenkinimo kai kuriais būsimos narystės aspektais, tarkim, dėl per mažų pieno ar cukraus kvotų Lietuvos žemdirbiams arba nepakankamo Ignalinos atominės jėgainės uždarymo finansavimo.

Antra vertus, R.Paksas žada aktyviai agituoti žmones dalyvauti būsimame referendume dėl narystės ES ir balsuoti už. Jo nuomone, kai kurias nenaudingas narystės sąlygas galima bus pagerinti ateityje, nes derybų ir įvairių klausimų derinimų procesas vyksta nuolat, netgi įstojus į Sąjungą.

Prognozuoja teigiamus rezultatus

Buvęs centristų lyderis Romualdas Ozolas, kadaise irgi pasižymėjęs nepernelyg didele meile ES, teigia, jog vieningo euroskeptinio judėjimo Lietuvoje nebuvimą lemia konformistinis noras šlietis prie tų, kurie stipresni: “Kai pagrindinės politinės partijos prieš kelerius metus sutarė dėl Lietuvos euroatlantinės integracijos, o šis sutarimas iki šiol laikomas pavyzdiniu ir taikomas sprendžiant kitus klausimus, tuo pat keliu buvo formuojama ir visuomenės daugumos nuomonė”.

R.Ozolo manymu, euroskeptines idėjas puoselėjusios partijos ir organizacijos galėjo būti “sąmoningai suvalgytos”. “Idėjiškai, organizaciškai, net finansiškai joms nebuvo leidžiama augti ir plėstis. Netgi lietuviškam nacionaliniam kapitalui iš tikrųjų narystė ES yra naudinga, nors galbūt ne viskas, ko siekia politikos ir verslo elitas, yra naudinga reikšmingai daliai Lietuvos žmonių”, - sakė jis.

Sociologas Vladas Gaidys pastebi, kad dėl integracijos sutarusios partijos griežtai kritikuoja, netgi smerkia euroskeptikus. “Taip tarytum vykdoma tam tikra socialinė kontrolė”, - įsitikinęs jis.

Tačiau sociologas linkęs manyti, kad viešosios nuomonės tyrimai rodo teigiamą tendenciją narystės ES klausimu. “Galima baimintis tik dėl nepakankamo rinkėjų dalyvavimo būsimame balsavime. Bet dauguma atėjusiųjų tikrai pasakys “taip” būsimai narystei”, - tvirtino V.Gaidys.

Žemdirbiai pasižymi skeptiškumu

Priimta manyti, kad Lietuvoje, kaip, beje, ir daugumoje kitų kandidačių į ES, euroskeptiškiausiai nusiteikę žemdirbiai, nenorintys didelių permainų, nemokantys prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių sąlygų, bijantys konkurencinės kovos gana žiaurioje ES rinkoje.

Žemės ūkio rūmų prezidentas Jonas Ramonas pastebi, kad kai kurios su ES suderėtos sąlygos yra “tiesiog diskriminacinės žemdirbių atžvilgiu”. “Pavyzdžiui, į pieno gamintojų interesus visiškai neatsižvelgta”, - “Kauno dienai” sakė jis.

Neseniai Žemės ūkio rūmuose vykusiame pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje priimta rezoliucija, kurioje prašoma šalies vadovybės bei verslo partnerių - žemės ūkio produkcijos perdirbėjų bendromis pastangomis išsaugoti strateginę Lietuvos žemės ūkio šaką - pienininkystę.

Jeigu į pienininkų pateiktus reikalavimus Vyriausybė neatsižvelgs, J.Ramonas grasina, kad žemdirbiai būsimame referendume balsuos prieš šalies narystę ES.

Nusišalino nuo politikos

Vakarų žiniasklaida pastebi, kad nepritariančiųjų narystei ES Baltijos šalyse yra nemažai, tačiau šie jų interesai nėra išreikšti per politines partijas ar organizacijas.

Prieš kelerius metus nuosekliai kūręs euroskeptiškumo idėjas plėtojantį judėjimą tuometinis Seimo narys Rimantas Smetona dabar jau nebedalyvauja aktyviojoje politikoje. Šiuo metu jis atsidavęs vadovavimui vieno iš televizijos kanalo žinių ir publicistikos skyriui. R.Smetona jau senokai nebėra savo kažkada suburtos Nacionaldemokratų partijos narys. Šioje partijoje - jau visai kiti veidai. Tai nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka ir radikaliais pareiškimais pagarsėjęs šiaulietis Mindaugas Murza.

“Esu prieš skubotą Lietuvos narystę ES tomis sąlygomis, kurios suderėtos. Manau, kad dar turime derėtis ir siekti kuo palankesnių sąlygų valstybei, jos žmonėms ir ekonomikai, tik tada įstoti į tą organizaciją. Negerai, kai dėl narystės skriaudžiamos ištisos socialinės grupės, pavyzdžiui, žemdirbiai”, - “Kauno dienai” sakė vienas iš Nacionaldemokratų partijos lyderių K.Uoka.

Jis patvirtino, kad visa partija išliko euroskeptiškai nusiteikusi. Artėjant referendumui ji ketina gerokai suaktyvinti savo veiklą, galbūt netgi burti antieuropinį frontą. “Dabar svarstome, kaip ir ką darysime, bet tikrai netylėsime”, - užtikrino K.Uoka.

Aktyvūs vienišiai

Tačiau Nacionaldemokratų partija nėra populiari visuomenėje, didesnei jos daliai netgi atgrasi savo pernelyg radikaliais, kartais su nacizmu besiribojančiais pareiškimais ir veiksmais. Per paskutinius savivaldybių rinkimus nacionaldemokratai pelnė vos penkis mandatus Šiaulių ir Alytaus miestų tarybose.

Laisvės sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas teigia dėsiąs pastangas, kad narystės ES referendumo rezultatai būtų neigiami. Šiomis dienomis išplatintame šio Seimo nario pareiškime apie būsimą “Vienos balių” tiesiog trykšta sarkazmas: “Rinkimai parodė, kad Lietuvoje neliko skurdo, neliko ubagų ir likusios mažytės problemos absoliučiai nereikšmingos, lyginant su “pergalingu” žygiu į Europos Sąjungą. Todėl galime drąsiai šokti “Vienos valsą”.

Seimo narys jaunalietuvis Stanislovas Buškevičius taip pat yra prieš Lietuvos stojimą į ES suderėtomis sąlygomis, tačiau jis labai aktyviai pasisako už narystę NATO. Seimo nariui Juliui Veselkai atvirkščiai - Lietuvos narystė NATO yra nepriimtina, o “į ES galim stot, tik prieš tai dar pabandydami pagerinti narystės sąlygas”.

Euroentuziazmu netrykšta Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos lyderiai Kazimiera Prunskienė ir Ramūnas Karbauskis, ypač pastarasis. K.Prunskienė netgi siūlo iki rudens atidėti referendumą dėl narystės ES. Antra vertus, ji žada agituoti referendume balsuoti už, nes narystėje ES mato daugiau privalumų nei trūkumų.

Taigi tik pavieniai, toli gražu ne patys populiariausi politikai pasisako prieš narystę ES, bet vieningam euroskeptiniam judėjimui Lietuvoje dar nėra vietos. Atrodo, tik kol kas.

Daugiau naujienų