Vaikščiodami apšviestu Kuršių marių pakrantės taku Juodkrantės gyventojai ir kurorto svečiai gali ištisą parą stebėti paukščių poros gyvenimą. O kai lizde perinti gulbė išalksta ir nutipena į marias pasimaitinti, žmonės net turi retą galimybę – iš arti pamatyti lizde gulintį gulbės kiaušinį. 

Daugelis poilsiautojų šiuos didingus paukščius fotografuoja ar su gulbėmis darosi asmenukes. O prie žmonių pripratę paukščiai į juos nekreipia dėmesio, nebent poilsiautojai vedžiojasi šunį – tada lizdą saugantis gulbinas ištiesia kaklą ir piktai pasižiūri.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kodėl paukščiai lizdui prie Kuršių marių pasirinko tokią neįprastą, atvirą vietą – prie pat žmonių, LNK.LT teiravosi Lietuvos jūrų muziejaus specialistų.

„Gulbių, kaip ir gervių, populiacija Lietuvoje šiuo metu yra gausi. Vienintelis dalykas, kuris dabar reguliuoja šių paukščių populiaciją yra jų ligos. Dažniausiai tai būna paukščių gripas“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų faunos skyriaus vyriausiasis biologas Remigijus Dailidė.

Pasak biologo, lizdus suka pilnai subrendusios gulbės, o gulbių Kuršių mariose gausu – ypač jauniklių. Gulbių jaunikliai nuo mažų dienų dažnai mato žmones, priplaukia arčiau prie jų, todėl gulbėms žmogus tampa įprastu objektu.

„Taip pat yra ir su gervėmis, kitais gyvūnais. Nuolat matydami žmones gyvūnai prie jų pripranta, nes žmonės jiems nebekelia grėsmės. Todėl ir lizdai atsiranda tokiose vietose, kur anksčiau paukščiai neperėdavo. Pavyzdžiui, Klaipėdoje esančiame tvenkinyje irgi arti kranto yra gulbių lizdas ir jos net nereaguoja į žmones. Gulbės gyvena tiesiog gyvenamajame rajone tarp žmonių“, – pasakojo R. Dailidė.

Anot biologo, sunku pasakyti, kodėl gulbės Kuršių mariose lizdui pasirinko būtent šitą vietą, bet paukščiai paprastai išsirenka tokią vietą, kuri jiems atrodo saugesnė.

„Žmonių šios gulbės nebebijo, kadangi jos turbūt užaugo ir subrendo matydamos žmones. Todėl ir yra tokia situacija, kad gyvūnai pradeda nebesisaugoti žmonių. Tad, kur gulbėms patinka, ten jos lizdus ir suka“, – paaiškino  R. Dailidė.

Anot biologo, didžiausi priešai gulbėms Juodkrantėje gali būti lapės ir meškėnai, kurie gali prisėlinti ieškoti paukščių kiaušinių. „Bet po meškėnų retinimo procedūros jų Neringoje gerokai sumažėjo ir kol kas jie grėsmės nekelia. O žmonės ten yra kultūringi, jie neis ir nedraskys gulbių lizdo. Bet lapės ir ypatingai meškėnai – gali. Jie gali gulbėms sukelti pavojų ir jos gali neišperėti“, – sakė R. Dailidė.