Jūrinėje komisijoje - šimtai problemų

Mieste yra daugybė menkai sprendžiamų jūrinių reikalų. Tikimasi, kad nuo šiol didžioji jų dalis bus išsprendžiama ne Vilniuje, o pačiame uostamiestyje. Tam įkurta Jūrinė komisija.

Pozicijos: jau pirmajame posėdyje jautėsi, kad žvejų kvotas ginančio A.Bargailos ir labiau uostininkams atstovaujančio B.Petrausko požiūriai kirsis.

Vakar vykusiame pirmą kartą suburtos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje siūlymai dėl temų, kurias galėtų analizuoti komisija, liejosi lyg iš gausybės rago.

Klausimų ratas labai įvairus – nuo uosto ir miesto santykių, privažiavimo į uostą kelių, miesto vandens telkinių būklės, universiteto burlaivio „Brabander“ panaudojimo, prekybos šviežia žuvimi iki vandens turizmo, kadetų mokyklos steigimo Klaipėdoje, pernelyg dažnų žvejų važinėjimų į valdžios institucijas Vilniuje ir netgi laivybos tarp Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities per Kuršių marias.

Komisijos narys Vidmantas Plečkaitis pastebėjo, kad Lietuvoje yra pernelyg biurokratinė mažųjų laivų vairininkų rengimo sistema. Vokietijoje, anot jo, užtenka išklausyti 2 valandų kursą ir jau gali plaukti išsinuomotu iki 8 vietų laiveliu.

Alfonsas Bargaila ryžtingai siūlė atkreipti dėmesį į žvejų problemas, nes juos Europos Sąjunga smaugia skirdama mažai kvotų. Dėl to žvejai netgi rengiasi piketuoti. Jo nuomone, savivaldybės komisija turėtų bendradarbiauti su Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija ir inicijuoti įstatymų pataisas.

Savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininko Benedikto Petrausko nuomone, žvejus reikėtų labiau šviesti Europos Sąjungos teisės klausimais. Jau yra atvejų, kad nežinodami teisinių niuansų žvejai pralaimėjo teismuose.

B.Petrauskas tikisi, kad į komisiją susibūrę patirties jūriniuose reikaluose turintys žmonės padės pasiekti, kad daugiau uosto, žvejybos, vandens turizmo reikalų būtų sprendžiama ne Vilniuje, o Klaipėdoje.