JŪRINIAI LAIVAI – BE TEISĖS PLAUKTI Į JŪRĄ
Lietuvoje istorinių laivų savininkai susiduria su didžiulėmis biurokratinėmis kliūtimis, kai nori tvarkyti išskirtinius laivus.
Laivai su žeme
Geriausias pavyzdys – biurokratinės kliūtys tvarkyti unikalų jūrinės kultūros paveldo objektą – istorinį jūrų laivą „Lady Sophie“. Tai seniausias Lietuvoje, 1911 m. pastatytas istorinis burinis jūrų laivas. Jis įtrauktas į Kultūros paveldo registrą kaip pavienis kultūros objektas.
Bet Kultūros paveldo dokumentas neišduoda jam sutikimo vykdyti būtinus laivo išsaugojimo darbus.
Kyla pavojus, kad šis laivas nebus išsaugotas. Konfliktas kyla ir dėl to, kad laivui turi būti priskiriama teritorija. Jos laivams apskritai neturėtų būti priskiriamos. Laivai nėra žemės priklausinys. Pagal tarptautinę teisę laivas yra teritorija valstybės, kurioje registruota laivo vėliava, tarptautiniuose vandenyse laive galioja laivo vėliavos valstybės įstatymai.
Visame pasaulyje istoriniai laivai yra registruojami pagal „tradicinių laivų“ sąvoką. Paprastai tokie laivai stovi uostamiesčių senamiesčiuose specialiai tam skirtose krantinėse, nes yra jų puošmenos dalimi.
Juridiškai nesutvarkyta
Lietuvos juridinėje erdvėje „tradicinių laivų“ sąvokos nėra, nors tai numato Londono 2012 m. memorandumas.
Valstybinė kultūros paveldo komisija dar 2012 m. prašė Susisiekimo ministerijos inicijuoti įstatymų pakeitimus, kurie įteisintų „tradicinių laivų“ sąvoką. Tais pačiais metais Susisiekimo ministerijoje buvo sudėliota tvarka kaip tai padaryti. Ji liko neįgyvendinta.
Iki šiol Lietuvoje nėra jo įgyvendinimą reglamentuojančių jūrų teisės ir jūrinio kultūros paveldo apsaugos teisės aktų. Nepatvirtinti specialūs nacionaliniai tradicinių laivų techniniai reikalavimai (standartai).
Tradicinių laivų sąvokos nėra Lietuvos teisės aktuose, nors pats pavadinimas patvirtintas. Laikoma, kad tradicinis laivas yra kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ar tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu.
Klaidinga registracija
Tradicinių laivų įteisinimo misijos ėmėsi Seimo narys, klaipėdietis Naglis Puteikis. Jis pateikė Seimui Vidaus vandens transporto kodekso straipsnių pakeitimus.
Pirmiausia visi laivai, įregistruoti vidaus vandenų laivų registre, įvardinami kaip plaukiojantys statiniai (pastatai) ir prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Tokiu atveju, kaip sako logika, jam nereikia jokios žemės.
Apibrėžiama, kad pramoginis laivas būtų bet kuriuo būdu varomo sportui ir pramogoms skirtas jūrų ir vidaus vandenų laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.
Tradiciniais laivais apibrėžiami jūrų ir vidaus vandenų laivai, kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažinti bet kokio istorinio jūrų arba vidaus vandenų laivo ir tokio laivo tikslios kopijos, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės ar upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas būtų eksploatuojamas tradiciniais būdais.
„Būtina aiškiau reglamentuoti tradicinių ir pramoginių burinių laivų klases, nes kyla daug ginčų tarp laivų savininkų ir viešojo administravimo subjektų, kadangi visi tradiciniai ir pramoginiai jūrų laivai yra registruojami vidaus vandenų laivų registre, nors ne visi jie gali plaukioti vidaus vandenyje“, – aiškino N.Puteikis.
Pavyzdys yra ta pati „Lady Sophie“, kuri klaidingai registruota Vidaus vandenų registre kaip kylinė jachta. Registracija vidaus vandenų registre iš principo užkerta galimybę šiam laivui išplauti į atvirą jūrą ir būti naudojamam pagal paskirtį puoselėti tradicinę jūreivystę.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
3 komentarai -
16 komentarai -
4 komentarai
Anonimas