Jūros šventę papuoš smėlio skulptūros

Jūros šventę šiemet papuoš judančios puošmenos, smėlio skulptūros ir fejerverkai, kurie dangų nušvies paleisti nuo vandens.

Tačiau Tiltų gatvėje šiemet nebebus menininko Anatolijaus Klemencovo sukurtų instaliacijų. Šis dailininkas, dešimtmetį Jūros šventės dalyvius stebindavęs originaliomis idėjomis, šiemet šventinio miesto nepuoš.

Papuošti miestą ir įgyvendinti Jūros šventės šūkį „Vėjo! Vėjo! Vėjo!“ šiemet patikėta „Klaipėdos dizaino centrui“.

Šio centro dailininkai kaip šiųmetės šventės ženklą pasiūlė naudoti vėjo malūnėlį.

Vėjas šiemet bus ne tik Jūros šventės renginių pagrindinė tema, bet ir jėga, kuri miesto puošmenas pavers mobiliomis.

Tikimasi, kad vėjo plaikstomos po miestą tarytum plaukios pakabintos milžiniškos žuvys.

Pučiant vėjui skambės ir ant šventės vėliavų pakabinti varpeliai bei judės rėmėjų logotipai.

Vėjyje turėtų plazdėti ir tradicine tapusios regatos „Baltic Sail“ senovinių laivų, o vėliau ir tarptautinės regatos „Baltic Sprint Cup“ jachtų burės.

Šventės organizatoriai sakė, kad dėl vėjo visos puošmenos turėtų tapti judančiomis ir juokavo, kad jeigu vėjo nebus, klaipėdiečiams ir miesto svečiams teks patiems smarkiai pūsti.

Originalia ir netikėta Jūros šventės puošmena šiemet turėtų tapti Jono kalnelyje įrengtas smėlio skulptūrų parkas. Skulptūras devyni menininkai iš Rusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Suomijos gamins iš specialaus atvežtinio smėlio, kuris yra kibesnis ir patvaresnis. Tačiau kol kas organizatoriai nutyli, iš kur smėlį importuos.

Kaip ir kasmet, šventinį dangų nušvies fejerverkai – vienas atidarymo, o kitas – uždarymo metu.

Anksčiau fejerverkai būdavo iššaunami iš Klaipėdos piliavietės, o šiemet – nuo į Kuršių marias nuplukdytos baržos. Viešosios įstaigos „Jūros šventė“ direktorius Remigijus Mockus sakė, kad fejerverką nuspręsta perkelti ant vandens, nes iš čia jį bus patogiau stebėti į Kruizinių laivų terminale vyksiantį šventės atidarymo koncertą susirinkusiems žmonėms.