Kada šauktiniams karo padėties metu būtų leidžiama išvykti iš Lietuvos? Pereiti į pagrindinį turinį

Kada šauktiniams karo padėties metu būtų leidžiama išvykti iš Lietuvos?

2025-12-27 13:59

Krašto apsaugos ministerija (KAM) dar ruošia tvarką, kada šauktiniams, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkams ir asmenims, įtrauktiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, įvedus karo padėtį būtų leidžiama išvykti iš Lietuvos.

Kada šauktiniams karo padėties metu būtų leidžiama išvykti iš Lietuvos?
Kada šauktiniams karo padėties metu būtų leidžiama išvykti iš Lietuvos? / KAM nuotr.

„Šiuo metu rengiamas krašto apsaugos ministro įsakymo projektas, kuriuo būtų nustatyti tokie atvejai ir jų taikymo tvarka, o vėliau jis bus derinamas su suinteresuotomis institucijomis, todėl šiuo metu turinys yra tik pradinėje projekto stadijoje“, – rašoma BNS pateiktame ministerijos komentare.

„Svarstoma, kad tokiais atvejais galėtų būti artimųjų mirtis ar kritinės būklės, kai tai būtina įgyvendinant tėvų ar globėjų teises ir pareigas ar panašiai. Šie atvejai bus detalizuojami rengiamame krašto apsaugos ministro įsakyme“, – teigia KAM.

Nuo kitų metų įsigaliojantys Karo padėties įstatymo pakeitimai numato, kad karo prievolininkams, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkams ir asmenims, įtrauktiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, ne tarnybos tikslais draudžiama išvykti iš Lietuvos, tačiau Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti atvejus, kai šių asmenų išvykimas būtų galimas.

Atvykę į užsienio valstybę asmenys, kuriems būtų leidžiama išvykti iš Lietuvos, turėtų užsiregistruoti diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.

Svarstoma, kad tokiais atvejais galėtų būti artimųjų mirtis ar kritinės būklės, kai tai būtina įgyvendinant tėvų ar globėjų teises ir pareigas ar panašiai. 

„Atkreiptinas dėmesys, kad karo prievolininkų, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkų ir asmenų, įtrauktų į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, veikimas karo metu bus ypatingai svarbus užtikrinant valstybės gynybos ir kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą, todėl (...) šių asmenų išvykimas ne tarnybos tikslais būtų galimas tik išimtiniais atvejais“, – teigia KAM.

Civilinį mobilizacinį personalo rezervą sudaro Lietuvos piliečiai, dirbantys įvairiose institucijose ir organizacijose, kurie dalyvauja valstybės pasirengime mobilizacijai.

Tarp jų – ministerijos, savivaldybės, kitos institucijos, joms pavaldžios įstaigos ir privačios nuosavybės įmonės, tokios kaip Policijos departamentas, „Ignitis“, vandens tiekimo įmonės, „Lietuvos geležinkeliai“, ligoninės, šiuo metu tokių subjektų yra daugiau nei 700.

Civiliniam mobilizaciniam personalo rezervui priskirti asmenys vykdys funkcijas, numatytas mobilizacijos planuose. Šios funkcijos paskiriamos pagal turimas kompetencijas.

KAM duomenimis, šiuo metu į mobilizacinio personalo rezervą yra įrašyta apie 80 tūkst. piliečių, šis skaičius yra kintantis ir kasmet didėja, nes į pasirengimą mobilizacijai įtraukiama vis daugiau subjektų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Tauta

Karo padėties metu, visi privalo būti Lietuvoje, įskaitant vyriausybę ir prezidentą. Kas čia per kalbos prasideda? Ir tuos visus iš graikiškų vilų gražinti, užteks loti iš užsienių.
1
0
Visi komentarai (1)