„Melagingi dviejų Seimo narių teiginiai apie neva buvusį reikalavimą dėl reaktyvinių variklių naujiems kariniams transporto orlaiviams sąmoningai klaidina visuomenę, taip darant tiesioginę žalą Lietuvos kariuomenei“, – BNS penktadienį nurodė ministerija.

„Naujų transporto orlaivių operaciniuose reikalavimuose variklių tipas apskritai nebuvo nurodytas. Esminis transporto orlaivių uždavinys – užtikrinti karių ir krovinių transportavimo užduočių vykdymą taikos, krizės ir karo sąlygomis“, – teigiama raštu perduotame komentare.

Taip ministerija BNS komentavo ketvirtadienį po to, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas demokratas Giedrimas Jeglinskas ir jo pavaduotojas opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl lėktuvų įsigijimo.

Parlamentarų teigimu, planuojami įsigyti orlaiviai turi reaktyvinius variklius, nors „dauguma kitų rinkoje esančių karinių transporto lėktuvų naudoja propelerinius variklius“, todėl būtina patikrinti, ar reaktyvinio variklio reikalavimas nebuvo nustatytas kaip išankstinė pirkimo sąlyga, pritaikyta vienam gamintojui.

Priešingai nei teigiama Seimo narių pasisakymuose, šį reikalavimą atitiko ne vienas, o net trys rinkos analizės metu vertinti orlaiviai.

Lietuvos kariuomenė BNS ketvirtadienį taip pat teigė, kad dokumentuose nebuvo nurodyti reikalavimai dėl reaktyvinių variklių.

Vienintelis su orlaiviu greičiu susijęs operacinis reikalavimas, anot KAM, buvo nurodymas, kad nauji transporto orlaiviai pasiektų ne mažesnį kaip 600 kilometrų per valandą greitį.

„Priešingai nei teigiama Seimo narių pasisakymuose, šį reikalavimą atitiko ne vienas, o net trys rinkos analizės metu vertinti orlaiviai“, – teigia KAM.

„Bandymai teigti, jog variklių tipas buvo sąmoningai pasirinktas siekiant apriboti konkurenciją, neatitinka tikrovės. Buvo vertinta visuma, ir būtent „Embraer C-390“ geriausiai atitiko kariuomenės poreikius pagal tiek esminius operacinius reikalavimus, tiek pagal papildomus kriterijus“, – nurodė ministerija.

KAM teigimu, reaktyviniai ar propeleriniai varikliai nebuvo bei negalėjo būti nurodyti išankstinėse rinkos analizės sąlygose, nes rinkos vertinimas vyko kompleksiškai pagal visumą reikalavimų ir papildomų kriterijų – techninių, operacinių, pramoninio bendradarbiavimo, logistinio išlaikymo, mokymų, kainos ir papildomų triukšmo ir taršos parametrų.

„Pastarieji yra aktualūs tik vykdant civilinės paskirties skrydžius į tarptautinius oro uostus, kurie statistiškai sudaro nuo visiško minimumo iki 27 proc. visų transporto orlaivių skrydžių“, – pridūrė ministerija.

BNS rašė, kad nuo 2006 metų Lietuvos Karinėse oro pajėgose eksploatuojami transporto orlaiviai „C-27J Spartan“ sensta, o jų eksploatacijos galimybės išseks kitame dešimtmetyje.

Teigiama, kad šie lėktuvai nuo 2030 metų nebegalės skraidyti Europos Sąjungos oro erdvėje, o 2036–2039 metais jų naudojimas turės būti visiškai nutrauktas.

Apie tai, jog Lietuva ketina įsigyti tris „Embraer C-390 Millenium“, viešai pranešta birželio viduryje po Valstybės gynimo tarybos posėdžio.

Kariuomenės teigimu, šie orlaiviai pasižymi 23 tonų krovinių talpa, 870 km/val. greičiu ir daugiau nei 7 tūkst. kilometrų veikimo nuotoliu, taip pat lėktuvai gali atlikti transporto, medicininės evakuacijos, paieškos ir gelbėjimo, gaisrų gesinimo, žvalgybos bei kuro papildymo ore užduotis.

G. Jeglinskas ir L. Kasčiūnas jau anksčiau kritikavo braziliškų orlaivių įsigijimą. Anot jų, šis pirkimas gali kainuoti iki 800 mln. eurų.

Viktorija Čmilytė-Nielsen: NSGK nebuvo laiku informuotas apie planuojamą braziliškų orlaivių pirkimą

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nebuvo laiku informuotas apie Lietuvos planus įsigyti tris braziliškus karinio transporto orlaivius „Embraer“, o pirkimo aplinkybės kelia abejonių.

„Jis (sprendimas – BNS) tiesiog yra labai abejotinas ir jo priėmimo aplinkybės taip pat kelia pagrįstų klausimų Seimui, Seimo komitetui, kuris privalo pagal įstatymą kontroliuoti tokius dalykus“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė liberalų lyderė.

„Komitetas nebuvo laiku informuotas, mes buvome informuoti jau vėliau, po to, kai sprendimas buvo priimtas“, – teigė ji.

Liberalų lyderės teigimu, klausimų kelia tiek šio pirkimo svarba atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir kitus planuojamus karinius pirkimus, tiek šalis, iš kurios planuojama įsigyti lėktuvus.

„Vienas pjūvis yra, ar tai yra tiesiog patogumo klausimas, kad patogiau keliautų, na, iš esmės VIP‘ai, kas yra, be abejo, svarbu, bet valstybiškai žvelgiant, ypatingai dabartinėje situacijoje, ne tiek svarbu“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Taip pat klausimas ir dėl to, kodėl perkama iš Brazilijos, tai yra BRICS šalis, tai yra strateginis Rusijos partneris, pabrėšiu, ir tos šalys nuolat deklaruoja savo artimą ryšį, gerą bendradarbiavimą. Tai šita geopolitine prasme taip pat yra sunku pateisinti“, – sakė ji.

BRICS – viena didžiausių pasaulio valstybių grupė, kurią sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika, Egiptas, Etiopija, Iranas, JAE ir Indonezija.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat kritikuoja D. Šakalienės priklausymą NSGK: „Tai nėra gera praktika, nes vėlgi pabrėšiu – Vyriausybė yra atskaitinga Seimui ir Seimo komitetas kontroliuoja, užduoda kritinius klausimus būtent tam, kad nebūtų kažkokių piktnaudžiavimų ar klaidų padaroma.“