„Kalbėti apie visuotinį šaukimą, kaip tokį rezervų struktūrų pagrindą ir bendrai karo prievolininkų mokymo instrumentą, turbūt anksčiau negu 2030 m. neverta, nes tam, kaip sistema, turime pasiruošti ir infrastruktūrinę bazę, personalą, parengti instruktorius, atitinkamai nukreipti resursus šiai pastangai“, – Eltai teigė T. Godliauskas.

„Dabar pagrindinė pastanga yra, vis dėlto, pasiekti operacinį divizijos pajėgumą, sąveiką su vokiečiais, vokiečių ir pajėgumų paruošimą. Iki 2030 m. mes nemaža dalimi įsigijome daug naujų gynybinių pajėgumų, kurių integracija, apmokymas irgi reikalaus tam tikrų institucinių resursų“, – tęsė jis.

Tačiau T. Godliauskas pažymėjo, jog artėjant 2030 m. terminui būtų galima peržiūrėti, kiek prioritetinių projektų jau pavyko įgyvendinti ir atitinkamai kalbėti apie galimybes plėsti šaukimą į privalomąją karo tarnybą.

„Ministrė tą irgi yra iškomunikavusi, kad artėjant prie 2030 m. bus galima mąstyti, kaip galbūt nukreipti tam tikrus resursus, prioritetus ir žiūrėti, kiek mes iš tikrųjų savo kariuomenę ir valstybės karinį rezervą mokome, kiek turime atsiradusių galimybių jį plėsti ir kaip nuosekliai tvarkome ir dėliojame infrastruktūrą su mokymo poligonų plėtros klausimais ir panašiai“, – kalbėjo viceministras.

Su dabartiniais įstatymais jau judama link visuotinio šaukimo

T. Godliauskas akcentavo – norint plėsti šauktinių gretas, reikia parengti atitinkamą personalą.

„Viena iš ministrės prioritetinių sričių yra karių tarnybos ir socialinių sąlygų gerinimas, kas iš principo mums leidžia auginti profesionalios karo tarnybos stuburą, kad suktųsi profesionaliosios tarnybos procesas“, – teigė viceministras.

„Visi šitie dalykai reikalingi, kad mes galėtume užauginti tuos pačius instruktorius ir mokytojus, kurie leistų mums toliau judėti su šauktiniais“, – sakė jis.

Be to, pabrėžė viceministras, nuo naujųjų metų įsigalios ir karo prievolės įstatymo pokyčiai, leisiantys nuosekliai didinti šauktinių skaičių, diferencijuoti tarnybos trukmę.

Visi šitie dalykai reikalingi, kad mes galėtume užauginti tuos pačius instruktorius ir mokytojus, kurie leistų mums toliau judėti su šauktiniais.

„Mes su tuo nuosekliu skaičių didėjimu kažkuria prasme judame artyn link visuotinio šaukimo, nes nemažai šauktinių atkrenta dėl sveikatos. Ir amžiaus cenzas sutrumpėja, ir tarnybos terminų diferenciacija atsiranda“, – sakė jis.

Kaip jau buvo skelbta prieš savaitę, prezidentas G. Nausėda pareiškė, jog formuojant nacionalinę diviziją, tik laiko klausimas, kada Lietuva pereis prie visuotinio šaukimo. Tiesa, G. Nausėda pripažino, jog šiuo metu tam trūksta resursų, taip pat vėliau tikino manantis, kad šiuo metu reikėtų kalbėti apie visuotinę karo tarnybą vaikinams.

ELTA primena, kad 2026 metais į karo prievolininkų sąrašus bus įtraukti visi jaunuoliai, kurie einamojo šaukimo metais baigs mokyklą ir sulauks ar bus sulaukę pilnametystės. Nuo kitų metų į sudaromą karo prievolininkų sąrašą paklius mokyklą baigę jaunuoliai nuo 18 iki 22 metų.

Šiais metais į privalomąją karo tarnybą planuota pašaukti per 3,9 tūkst. jaunuolių. Kasmet šis skaičius palaipsniui augs ir nuo 2027 m. tarnauti bus kviečiama daugiau kaip 6 tūkst. prievolininkų.

Įgyvendinant naująją šaukimo sistemą, bus mažinamos ir išimtys dėl tarnybos atidėjimo. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po to, kai jie buvo įtraukti į karo prievolininkų sąrašą.