Taip ji skelbia krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui pirmadienį pareiškus, kad į karinę teritoriją patenkančio turto savininkai teigiamai žiūri į pardavimą, bet gali kilti ginčų dėl kompensacijų dydžio.
„Bendruomenė disponuoja rašytiniais sodybų savininkų pareiškimais ir parašais, patvirtinančiais aiškų nesutikimą su planuojamu iškeldinimu ir karinio poligono steigimu Kapčiamiesčio teritorijoje. Iki šiol nėra pateikta jokių oficialių sprendimų ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad minėti sodybų savininkai sutinka išsikelti ar veda derybas dėl kompensacijų“, – rašoma bendruomenės rašte.
„Kapčiamiesčio bendruomenė pažymi, kad tokia informacija viešojoje erdvėje sudaro klaidinantį įspūdį, jog sprendimai jau priimti, o gyventojai su jais susitaikę, nors reali bendruomenės pozicija yra priešinga ir dokumentuota“, – teigia bendruomenė.
Raštą pasirašė Kapčiamiesčio bendruomenės pirmininkė Raminta Karauskienė ir asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ vadovas Tomas Ramanauskas.
Kaip pirmadienį teigė krašto apsaugos ministras, kompensacijų dydžiai gyventojams dar nebuvo įvardinti, artimiausiu metu bus pristatyta formulė, pagal kurią jie bus nustatyti.
Kariuomenės teigimu, į 14,6 tūkst. hektarų ploto poligono teritoriją patenka 13 sodybų, kurių gyventojai privalėtų išsikelti, kadangi ten ketinama kurti šaudyklas. Tuo metu 77 sodybos pateks į karinę mokymo teritoriją, jų savininkai galėtų pasirinkti – likti ar parduoti turimą turtą.
Kaip rašė BNS, Krašto apsaugos ministerija sprendimą steigti poligoną Kapčiamiestyje motyvuoja strategine šios teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – ji yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Naujas poligonas reikalingas kuriamai nacionalinei divizijai ir sąjungininkams treniruotis, jame vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
(be temos)