Per dešimt statybų metų Valdovų rūmų kaina nuo planuotų 114 mln. litų išaugo iki 367 mln. litų. Valstybės kontrolė mano, kad už statybas atsakingos institucijos neatliko savo darbo, todėl pasiūlė prokurorams paieškoti nusikaltimo.
Pabrango net triskart
"Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000–2010 m., būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų tiek daug išaugusi", – teigė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, įvertinusi Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą.
Valstybės kontrolė konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. litų iki daugiau kaip 367 mln. litų, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės.
Per auditą nustačiusi daugybę pažeidimų pasirenkant darbų rangovą ir atliekant statybos darbus, Valstybės kontrolė dėl galimo turto iššvaistymo ir pareigų neatlikimo audito dokumentus perdavė Generalinei prokuratūrai.
Darbus pirko neskaidriai
Bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba Valstybės kontrolė nustatė, kad Valdovų rūmų atstatymo darbai buvo perkami neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Nustatyta, kad Vilniaus pilių direkcija detaliai neapibrėžė, kas konkrečiai perkama, konkurso dalyviams pateikta skirtinga informacija, nevertinta, ar pasiūlytos darbų kainos ne per didelės, nesiderėta dėl darbų skaičiaus ir kainų, aptikta procedūrinių ir kitų pažeidimų.
Pažeidžiant viešojo pirkimo reikalavimus, papildomais susitarimais į darbų sąrašą įtraukti nauji objektai, kuriems turėjo būti skelbiamas naujas pirkimas, todėl pirminėje sutartyje nenumatytiems objektams rekonstruoti panaudota beveik 5 mln. litų.
Procentai virto milijonais
Viešųjų pirkimų įstatymas pažeistas ir rangos sutartyje nurodžius ne galutinę, bet orientacinę projekto darbų kainą. Be to, kai kurių darbų kainos nurodytos tik kaip procentinė visos projekto vertės dalis, todėl pabrangus visam projektui, automatiškai padidėjo ir jų kainos. Pavyzdžiui, projektavimo darbai buvo įkainoti 6,3 proc. visų atstatymo darbų kainos, todėl jie atsiėjo ne 6,1 mln. litų, bet 16,3 mln. litų.
Atlikdama auditą Valstybės kontrolė nustatė, kad už rūmų atstatymą Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal restauravimo darbų įkainius, nors nemaža dalis darbų priskirtini naujai statybai.
Be to, rangovui motyvavus vykdomų darbų unikalumu, 2005–2008 m. už atliktus darbus direkcija mokėjo taikydama didesnius, specifinių sąlygų paminklosaugos objektams taikomus koeficientus, nors tam Aplinkos ministerija buvo tik pritarusi, bet šių koeficientų nepatvirtinusi, todėl rūmų atstatymo kaina išaugo daugiau nei 7,6 mln. litų.
Permokėta už tyrimus
Nors pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų.
Valstybės kontrolės auditoriai nustatė atvejų, kai tyrimams lėšos buvo naudojamos neefektyviai: anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. litų vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai ir už jau ištyrinėtos teritorijos atkasimą mokėta pagal archeologinių tyrimų įkainius; išsamiai neišanalizavus jau atliktų istorinių ir menotyrinių tyrimų, taip pat Lietuvos archyvuose saugomų šaltinių, ne itin rezultatyvios paieškos vykdytos užsienio archyvuose; tyrimo tikslais vykta į jau lankytas istorines vietas ir t. t.
Auditoriai konstatavo, kad už istorinius ir architektūrinius tyrimus Vilniaus pilių direkcija su ekspertais atsiskaitė taikydama sutartinius įkainius, o ne numatytus teisės aktuose. Valstybės kontrolės vertinimu, dalį tyrimams panaudotų lėšų būtų pavykę sutaupyti, jei būtų buvę kontroliuojama, kiek ir kokių tyrimų yra tikslinga atlikti.
Liepė susitvarkyti
Pasak auditorių, nors Valdovų rūmams atstatyti skirta keliskart daugiau lėšų nei planuota, rūmai dar neatstatyti, nes Kultūros ministerija tinkamai nekontroliavo, kad faktinės atstatymo išlaidos atitiktų numatytas biudžete, nevertino statybų pažangos, nereikalavo pagrįsti statybos biudžeto viršijimo atvejų.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dėl neužbaigtų statybų vis dar neveikia ventiliacinės ir šaldymo kameros, nesumontuotos ir nesuderintos inžinerinės sistemos, todėl kyla grėsmė, kad gali sunykti brangiai restauruotos eksponuojamos autentiško mūro ir kitų vertybių liekanos, kurioms apsaugoti reikia specialių oro ir drėgmės sąlygų.
Valstybės kontrolė Kultūros ministerijai nurodė užtikrinti, kad pavaldžios įstaigos laiku ir tinkamai atliktų joms pavestas užduotis, o Vilniaus pilių direkcijai – pakeisti rangos sutartį: išbraukti papildomai įtrauktus objektus, nustatyti galutinę statinio užbaigimo kainą, terminą ir papildomas sąlygas, įtvirtinančias rangovo atsakomybę už nustatytų kainų ir terminų laikymąsi.
Ministras turi įtarimų
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas pripažino, kad stigo ministerijos kontrolės "įgyvendinant šį vieną didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje valstybės investicijų projektų". Tačiau A.Gelūnas pabrėžė, kad už statyboms leidžiamų lėšų kontrolę buvo atsakinga ne vien Kultūros ministerija, bet ir daugelis kitų institucijų.
Anot jo, Viešųjų pirkimų tarnyba neužtikrino, kad būtų tinkamai leidžiamos lėšos statyboms ir tinkamai vykdomi pirkimai. Tarnyba esą anksčiau nepateikė jokių esminių pastabų dėl Valdovų rūmų projekto įgyvendinimo.
"Sąmatos dabar peržiūrimos. Galiu užtikrinti, jog bus pasiekta, kad statybų sąmata nebebūtų atvira ir nepagrįstai didelė, kaip buvo iki šiol", – kalbėjo A.Gelūnas.
Paklaustas, ar negalėjo būti taip, kad Valdovų rūmų sąmatos buvo dirbtinai išpūstos, ministras atsakė: "Neatmesčiau tokios galimybės." Tuo esą galėjo būti suinteresuoti "tam tikri asmenys". Tačiau jų A.Gelūnas nekonkretizavo. "Jūs per daug iš manęs norite atsakymų", – šyptelėjęs sakė jis žurnalistams.
Kultūros ministerijos vadovas negalėjo atsakyti, kiek dar metų užtruks Valdovų rūmų atstatymas ir kiek jis dar pareikalaus milijonų. "Vis dėlto noriu pasakyti, kad Valdovų rūmai, nepaisant projekto kontroversiškumo, stovi, jie yra pastatyti. Dabar reikia pasiekti, kad jie taptų atviri visuomenei, pradėtų nešti pelną. Valstybės kontrolės išvados visiškai nevilkina šio projekto įgyvendinimo", – kalbėjo A.Gelūnas.
Piktinasi, kad nebuvo išgirsti
Valstybės įmonės Vilniaus pilių direkcijos vadovai atsisako komentuoti galimybę įvykdyti kontrolierių nurodymą pakeisti rangos sutartį. Laikinasis įmonės direktorius Vytautas Povilaitis ketina pirmiausia susipažinti su Valstybės kontrolės išvadomis, tuomet išnagrinės galimybes įvykdyti jose išdėstytas rekomendacijas ir nurodymus.
Tačiau Vilniaus pilių direkcijos darbuotojai neslepia pasipiktinimo, kad Valstybės kontrolė, atlikdama Valdovų rūmų statybos auditą, neatsižvelgė į direkcijos pareikštas pastabas, pateiktus paaiškinimus. Valstybės auditoriai esą neįvertino visų "objektyvių ir subjektyvių aplinkybių", kurios lėmė gerokai išaugusias rūmų atstatymo kainas.
Naujausi komentarai