Prieš 90 metų įkurta ir 1940-aisiais sunaikinta Lietuvos atsargos karininkų sąjunga (LAKS) neseniai pažymėjo dar vieną sukaktį – atsikūrimo 25-metį, kuriame ryškūs valstybės istorinės raidos pėdsakai.

Prie sąjungos lopšio

Pasibaigus Lietuvos kovoms už nepriklausomybę, 1923 m. pabaigoje imta mažinti kariuomenę. Tuo metu buvo paleista į atsargą nemažai karininkų ir karo valdininkų. Kadangi daugeliui iš jų buvo sunku susirasti darbą, kilo mintis įkurti sąjungą, padėsiančią spręsti šią ir kitas problemas, anuomet kilusias atsargos karininkams.

"Sąjungos įkūrimo parengiamieji darbai, prasidėję 1923 m. pabaigoje, buvo baigti 1924-ųjų pavasarį. Įkurtos sąjungos nariais tapo Lietuvos kariuomenėje tarnavę karininkai, karo valdininkai ir gydytojai. Pirmuoju įkurtos atsargos karininkų sąjungos (iki 1940 m. sąjunga buvo vadinama AKS, o LAKS tapo ją atkūrus 1989 m.) vadovu tapo ats. kpt. Petras Šernas. Jis buvo baigęs Maskvos universiteto Matematikos fakultetą, tarnavęs caro kariuomenėje, o 1920–1923 m. – Lietuvos kariuomenėje", – priminė istorikas Algirdas Markūnas.

Išsaugojo vėliavą

AKS pradžioje veikė tik Kaune. Būtent šiame mieste, kuris anuomet buvo laikinoji Lietuvos sostinė, sąjunga 1930 m. įsigijo vėliavą, ją įteikė pats prezidentas Antanas Smetona.

"Ta vėliava šiuo metu puošia Kauno karininkų ramovę. Ją, vėliavą, iki šių dienų išsaugojo ats. kpt. Aleksandras Dagys, kurio tėvas mjr. Jokūbas Dagys 1930 m. vadovavo Lietuvos karininkų ramovei Kaune ir, sovietams okupavus šalį, vėliavą paslėpė. Dabar ji garbingai atstovauja atkurtos LAKS Kauno skyriui", – aiškino A.Markūnas.

Tarpukariu sąjungos skyriai provincijoje pradėjo kurtis tik 1933 m., kai buvo pakeisti sąjungos įstatai. Tuomet buvo parengti skyrių darbo planai, kuriuose numatyti konkretūs darbai kultūros, švietimo, organizaciniuose baruose, leistas informacinis biuletenis visuomenei. Beje, 1934 m. Šiauliuose įkurtam skyriui vadovauti buvo išrinktas žinomas Lietuvoje ats. gen. Povilas Plechavičius.

Kariuomenės vado petys

Sąjungos veikla akivaizdžiai suaktyvėjo 1938 m., kai Kauno skyrius pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos karininkų ramovės taryba. AKS poreikiams buvo dėmesingas kariuomenės vadas brg. gen. Stasys Raštikis, nurodęs divizijų vadams kviesti atsargos karininkus dalyvauti taktinėse pratybose, manevruose, paskaitose, o karinių įgulų viršininkams buvo įsakyta paskirti po vieną karininką ryšiams su atsargos karininkais, su jų sąjungos valdyba.

Tokiais ir kitais būdais buvo siekiama atnaujinti primirštas atsargos karininkų karines žinias, priartinti juos prie veikiančios kariuomenės gyvenimo. Atsargos karininkai kartu buvo skatinami dalyvauti Šaulių sąjungos veikloje.

Neturtingiems savo nariams AKS skirdavo pašalpas, padėdavo įsidarbinti. Sąjungoje veikė stipri smulkaus kredito draugija, kuri 1940 m. pradžioje turėjo 50 tūkst. litų apyvartinio kapitalo. Tuo metu sąjungos gretose buvo 1 tūkst. narių 22 skyriuose. Būtent tais metais buvo iškilęs sumanymas įsteigti Lietuvos kariuomenės Atsargos karininkų korpusą.

Atlaikė grasinimus

Prie AKS vairo, be jau minėto ats. kpt. P.Šerno, yra stovėję žinomi Lietuvos asmenys: ats. plk. ltn. Antanas Merkys, ats. brg. gen. Teodoras Daukantas, ats. brg. gen. Julius Čaplikas ir kiti. Sovietams okupavus Lietuvą, sąjungos veikla buvo uždrausta, o daugelis narių represuoti.

Galimybė atkurti sąjungą radosi drauge su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Tiesa, kai kurių sąjungos narių nuomone, AKS pavadinimas anuomet, Sąjūdžio aušroje, buvo klaidingas, nes istoriškai teisėtą AKS galėjo atkurti tik buvę Lietuvos kariuomenės karininkai, partizaninio judėjimo vadai, bet ne sovietiniai karininkai.

LAKS 1989 m. spontaniškai atkūrė būtent iš sovietinės armijos atleisti, bet nepraradę lietuviškos dvasios lietuviai karininkai ir pirmosios respublikos likę gyvi karininkai.
Netrukus iniciatyvinė LAKS atkūrimo grupė atsidūrė sovietinio karinio komisariato ir KGB dėmesio centre – jai pradėta grasinti, šantažuoti, vadinti fašistine nacionalistų organizacija. Vis dėlto LAKS iniciatyvinei grupei reikalaujant, sovietinės Lietuvos Vyriausybė rugpjūtį panaikino pradinį karinį rengimą mokyklose. Tų pačių metų lapkritį buvo oficialiai atkurta LAKS. Pirmuoju jos pirmininku tapo plk. Algirdas Stanislovas Kairys.

Domina karininkijos istorija

Atkurtoji LAKS savo programoje siekė ne tik padėti Vyriausybei įgyvendinti didžiulius persitvarkymo uždavinius, bet ir dalyvauti patriotiškai auklėjant jaunimą, rinkti istorinę medžiagą apie Lietuvos kariuomenę, rūpintis atsargos karininkų socialiniais klausimais ir kt.

"LAKS veikla suaktyvėjo, kai 1992 m. lapkričio 19-ąją buvo atkurta Lietuvos kariuomenė. Dabar Vilniaus, Klaipėdos, Marijampolės ir Kauno skyriuose aktyviai veikia apie 195 sąjungos nariai. Labai daug pasidarbuota Lietuvos karininkijos istorijos baruose – surinkta medžiaga ir išleista net devyni didžiulės apimties tomai enciklopedinio leidinio "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953". Renkant medžiagą, ją sisteminant, rengiant spaudai ypač daug pasidarbavo ats. vyr. ltn. Vytautas Zabielskas", – sakė LAKS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas dim. kpt. Jonas Andriuškevičius.

Pasak vienos iš šio enciklopedinio leidinio sudarytojų kaunietės Astos Reklaitytės, visuose tomuose pateikta apie 7 tūkst. biografijų, iliustruotų istorinėmis nuotraukomis. Šiuo metu LAKS drauge su Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga rengia dešimtą minėto enciklopedinio leidinio tomą.
Pasak LAKS Kauno apskrities skyriaus pirmininko pavaduotojo dim. plk. ltn. Algirdo Diliūno, sąjungą garsina ne tik dėmesys istorijai. LAKS nariai bendrauja su moksleiviais, sprendžia socialines sąjungos narių problemas, bendradarbiauja su kariuomene, dainuoja Lietuvoje gerai žinomame Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų chore "Aidas", Kauno vyrų chore "Perkūnas".

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas viešai yra pareiškęs, kad yra dėkingas atsargos karininkams už jų aktyvią veiklą. Pasak ministro, atsargos karininkai – tai vienas iš mūsų kariuomenės ramsčių, mūsų rezervo stuburas.