Lietuva svarsto įsigyti prancūziškas savaeiges haubicas „Caesar“, penktadienį patvirtino šalies kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Naujas artilerijos pirkimo projektas pradedamas Lietuvai gavus visas įsigytas vokiškas haubicas „PzH2000“.

Pastarosiomis haubicomis buvo sustiprinta „Geležinio Vilko“ brigados artilerijos vienetai, tuo metu „Caesar“ sistemos būtų skirtos „Žemaitijos“ brigadai.

„Aš informavau ir ministras informavo (prezidentą – BNS) dėl savaeigių ratinių sistemų „Caesar“ įsigijimų varianto. (...) Žvalgomės į „Caesar“ sistemas“, – žurnalistams sakė V. Rupšys, kartu su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku penktadienį pristatęs įsigijimų planus prezidentui Gitanui Nausėdai.

Generolas leitenantas nurodė besitikintis, kad visos naujai įsigytos haubicos bus pristatytos Lietuvai iki 2026 metų.

Pasak jo, iki pristatymo Prancūzijos kariai galėtų būti dislokuoti Lietuvoje, kad padėtų rengti šalies artileristus.

Tęsiantis Rusijos invazijai Ukrainoje, Lietuva ankstina įsigijimus padidinusi gynybos finansavimą iki maždaug pusantro milijardo eurų arba 2,52 prooc. Bendrojo vidaus produkto.

Stiprinant prieštankinę gynybą, iš JAV bus įsigyjamos kovinių dronų „Switchblade“ sistemos, kurios leis naikinti oponento šarvuotąją kovos techniką 40 kilometrų atstumu.

Taip pat anksčiau šią savaitę A. Anušauskas paskelbė, kad Lietuva ketina įsigyti dar apie 100 vokiškų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“.

Kariuomenės nuotr.

Pasak A. Anušausko, pirkimų planai apima įsigijimus iki 2032 metų.

Šarvuočiais bus aprūpinami dar du Lietuvos kariuomenės batalionai.

Pasak V. Rupšio, kol kas neaišku, kokios modifikacijos bus naujai įsigyjami „Boxer“, ar turės 30 mm bokštelį, ar 12,7 mm kulkosvaidį.

Negalime atskirai kiekvienam kariui duoti kitokio ginklo. Taip jau yra.

Kariuomenės vadas taip pat teigė manantis, kad Lietuva turėtų įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS antrai baterijai – kuopos atitikmeniui – sukomplektuoti.

Jo teigimu, tai turėtų būti daroma nuo 2025 metų.

Anot V. Rupšio, spartinant įsigijimus norima, kad perkama ginkluotė būtų tokia pati, kokią jau valdo kariuomenė. Pasak jo, kariams patogiau naudotis jau perprastomis sistemomis, be to, ieškant naujų ginklų būtų sugaišta daug laiko.

„Negalime atskirai kiekvienam kariui duoti kitokio ginklo. Taip jau yra“, – sakė vadas.

Prezidentūra pranešė, kad planuojama bendra suplanuotų sausumos pajėgumų sprendimų įsigijimų vertė sieks daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.

„Planuojamos įsigyti sistemos atitinka aukščiausius kovinius standartus ir Lietuvos krašto apsaugos sistemos pajėgumų vystymo strategiją. Tačiau dabartinė saugumo situacija regione reikalauja spartinti infrastruktūros ir gynybinių pajėgumų plėtrą, papildomai priimant sąjungininkų karius Lietuvoje“, – pranešime spaudai sakė G. Nausėda.

Šalies vadovo teigimu, būtina užtikrinti Rūdninkų poligono vystymą, taip pat strateginės infrastruktūros gynybos sistemų plėtrą.

Susitikime aptarta visuotinio šaukimo idėjos perspektyva ir įgyvendinimo galimybės, visuotinio šaukimo tendencijos Lietuvoje, nurodė Prezidentūra.

Jau pradėjo Ukrainos karių mokymus naudotis prieštankine ginkluote

Lietuva jau pradėjo pirmosios į šalį atvykusios ukrainiečių karių grupės apmokymus kovoti su prieštankine ginkluote, jie perduos žinias kovojantiems bendražygiams Ukrainoje, sako Lietuvos kariuomenės vadas V.  Rupšys.

„Tas mokymas jau vyksta, dabar vyksta, mes apmokome nemažą grupę karių naudotis ta ginkluote, pagrinde prieštankine ginkluote, kurią mes patys eksploatuojame ir jie turi ją savo aprūpinime“, – žurnalistams penktadienį teigė kariuomenės vadas.

Jie tikrai yra supažindinami su pagrindais, yra specialiai parengta programa ir kai tik gauna pagrindus, jie grįžta ir apmoko savo karius.

Anot jo, apmokymų trukmė priklausys nuo konkretaus ginklo, bet jie yra sutrumpinti ir truks ne ilgiau nei savaitę.

„Tikrai tai nėra ilgalaikiai kursai, tikrai negali leisti Ukraina ir Ukrainos kariai dabar šitoje situacijoje tiek prabangos, kad čia galėtų išeiti tą kursą pilną, visą kompleksinį, jie tikrai yra supažindinami su pagrindais, yra specialiai parengta programa ir kai tik gauna pagrindus, jie grįžta ir apmoko savo karius“, – sakė V. Rupšys.

„Savaitė“, – patvirtino jis, paklaustas, kiek maždaug gali trukti mokymai.

Kariuomenė neskelbia tikslaus skaičiaus apmokomų Ukrainos karių. Tokius mokymus Lietuva vykdo nuo 2015-ųjų tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje, tačiau po Rusijos invazijos vasario pabaigoje Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, savo instruktorius atitraukė iš Ukrainos.

Dalis Lietuvos karių buvo dislokuoti Ukrainoje apmokyti vietos karius naudotis Lietuvos perduotomis raketų sistemomis „Stinger“. Iš viso Ukrainoje buvo dislokuota maždaug pusšimtis karių-instruktorių.