Pasipasakojęs, kad kažkada pats buvo bedarbis, o savo darbo karjerą pradėjo nuo santechniko, būsimasis Lietuvos darbo biržos direktorius šiandieniniams bedarbiams stebukladariu būti nežada. "Greito pokyčių darbo rinkoje tikėtis neverta", – teigia M.P.Balašaitis.
– Jūsų pirmtakas buvo ne kartą kritikuojamas dėl situacijos darbo rinkoje, dėl Darbo biržos veiklos. Ar nebijote dar aštresnės kritikos? Gal tikitės, kad lojalumas valdantiesiems konservatoriams kritikos padės išvengti?
– Niekada nebijojau kritikos. Tai yra varomoji jėga. Nejaučiu, kad kažkas mane globos. Į partiją įstojau tik tapęs Kauno apskrities viršininko pavaduotoju. Įžvelgti, kad jausiuosi saugus, turėdamas užnugarį? Saugus esu tiek, kiek pats kažką padarysiu.
– Patirtis valstybės tarnyboje nedidelė – mažiau nei metai. Ar to užteks?
– Neužteks. Tobulėti reikės. Pasakyti, kiek aš esu įsigilinęs į situaciją, į padėtį, kokia dabar yra, negaliu – dar yra ką naujo sužinoti. Ši pareigybė yra pavaldi ministrui. Kol kas su ministru dar nekalbėjau. Šito susitikimo laukiu su didesniu nerimu negu STT pažymos.
– Kaip vertinate dabartinę darbo rinką Lietuvoje? Ko imsitės pirmiausia atėjęs į šitą postą?
– Ar lėšos, šiandien skiriamos šitam sektoriui, panaudojamos taip, kaip turėtų būti, – efektyviausiai? Ar duoda didžiausią grąžą tiems žmonėms, kuriems padėti jos skiriamos? Labai abejoju, ar investicijų grąža mus tenkina. Turime atsižvelgti į šias lėšas kaip į vieną pagrindinių dedamųjų, nuo ko turėtų prasidėti Darbo biržos pertvarka. Turiu minčių, kokia ji bus, bet pirmiausia norėčiau jomis pasidalyti su ministru. Stengsiuosi būti komandos narys. Ji turėtų būti sudaryta iš Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio ministerijos, Darbo biržos administracijos. Esminių skirtumų tarp mano vizijos ir to, ką deklaruoja Vyriausybė, nėra.
– Vyriausybei žeriama daug kritikos, kad per mažai padaryta mažinant nedarbą. Jūs sakote, kad strategija sutampa su Vyriausybės pozicija. Ar nieko nedarysite, kad situacija keistųsi?
– Tai uždavinys ne Darbo biržai, o visai komandai. Tikiuosi, kad komanda susiformuos su bendrais tikslais ir bus galima pasiekti rezultatų. Man yra tekę pabūti ir bedarbiu. Visai dėl to nesigėdiju, žinau, ką jaučia bedarbis. Pradėjau savo karjerą dirbdamas šaltkalviu. Šio to pramokau įkūręs savo įmonę. Žinau, kad dabar situacija nelengva. Nereikia tikėtis, kad atėjęs naujas Darbo biržos direktorius sukurs naujų darbo vietų. Jis bus sistemos dalis.
– Ar užsiminęs apie galimai netinkamą lėšų panaudojimą imsitės veiksmų taupyti sujungiant mažus Darbo biržos skyrius ir atsisakant išpūstos jų administracijos?
– Pirmą darbo dieną pradėsiu nuo skaičių. Taupymas negali būti lozunginis. Taupyti reikia vertinant skaičius, atsižvelgiant į prognozes ir turint aiškiai siekiamą rezultatą. Daryti verslą be verslo plano yra prapultis. Tas pats ir čia. Kiekviena sritis yra tobulintina. Tie padaliniai, kurie dirba efektyviausiai, bus skatinami ir turės plėsti savo veiklą. Jei rezultatai bus prastesni, veikla vis tiek išliks prioritetinė, nes Darbo biržos teikiama paslauga yra nukreipta į žmogų.
– Darbo biržos darbuotojai privalo pildyti gausybę abejotino reikalingumo dokumentų. Ar nemažinsite popierizmo?
– Jeigu užsiimsime tik bedarbių apskaita, tai suskaičiuoti 260 ar 270 tūkst. žmonių turint kompiuterį tikrai nėra menas. Padėti susirasti darbą, kai pats žmogus to nori, ir būti tarpininku, yra pagrindinis Darbo biržos tikslas. Išmokėti bedarbio pašalpas nei mokslo, nei direktoriaus nereikia.
– Kaip, Jūsų manymu, artimiausiu metu keisis situacija Lietuvos darbo rinkoje?
– Būkime atviri – situacija liūdna. Darbo rinka priklauso nuo šalies ekonomikos būklės. Būtų melaginga žmonėms teikti viltis, kad dabar viskas bus gerai. Didelio pakilimo tikėtis neverta. Darbo biržos direktorius nebus stebukladarys. Stengsiuosi būti kryptingai dirbančios sistemos dalis.
– Vadinasi, norint patekti į Darbo biržą talonėlių neišvengiamai trūks ir toliau?
– Pastaruosius kelerius metus nebuvau darbo biržoje. Prieš konkursą nėjau prisimatuoti antpečių. Nesugebėti koordinuoti veiksmus, stumdyti žmones iš kabineto į kabinetą pažymų, kurias galima gauti per kompiuterinę sistemą, yra neūkiškumo požymis. Jeigu tuos ūkinius dalykus sugebėsime organizuoti su mažesnėmis lėšomis, galėsime skirti didesnes pajėgas darbų paieškai, projektams.
Naujausi komentarai