M. Katelyno teigimu, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje nustatyti penki Baltarusijos piliečiai, kuriems nesuteiktas prieglobstis dėl grėsmės valstybės saugumui, tačiau jų negalima išsiųsti į kilmės šalį.
Anot jo, išsiųsti tokių asmenų neleidžia Lietuvos ir tarptautinės teisės nuostatos, draudžiančios grąžinti žmogų į valstybę, kurioje jam gali grėsti kankinimai, nežmoniškas ar žeminantis elgesys.
„Taip susidaro absurdiška situacija: Lietuva žmogų vertina kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, prieglobsčio jam nesuteikia, tačiau išsiųsti negali. Tuomet pagal dabartinę tvarką jam išduodamas leidimas gyventi ir dirbti Lietuvoje“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Katelynas.
Vienu tokių asmenų M. Katelynas įvardijo Baltarusijos pilietę O. Karač. Pasak ministro, Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, ji kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o 2015–2019 metais bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Jis taip pat nurodė, kad 2024 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog VSD išvada dėl O. Karač keliamos grėsmės yra motyvuota ir pagrįsta faktais.
Ministrui susirūpinimą kelia ir O. Karač vadovaujamos viešosios įstaigos „Mūsų namai“ veikla. Jis žada kreiptis į teisėsaugą, kad būtų įvertinta organizacijos veikla.
„Su tuo taikstytis neketinu“, – pabrėžė ministras.
M. Katelynas taip pat prašys įvertinti kitų Lietuvoje esančių asmenų, kuriems nesuteiktas prieglobstis dėl grėsmės valstybės saugumui, veiklą ir galimus ryšius su priešiškomis valstybėmis.
Tuo metu Migracijos departamento bus prašoma patikrinti, ar šie asmenys neturi kitų valstybių pilietybės, teisės gyventi kitose šalyse ar galimybių išvykti į saugią trečiąją valstybę. Teisingumo ministerija turės įvertinti, ar pakanka teisinių priemonių riboti tokių asmenų ir su jais susijusių organizacijų veiklą.
Ministras pažymėjo, kad prireikus bus inicijuojami įstatymų pakeitimai.
„Lietuva nėra vieta, kur galima naudotis mūsų teisine apsauga ir tuo pat metu veikti prieš mūsų valstybę. Jei žmogaus negalime išsiųsti, tai nereiškia, kad turime nuleisti rankas ir palikti jam visas galimybes čia veikti. Valstybė nėra bejėgė – ir tokia būti negali“, – rašė ministras.
ELTA primena, kad 2023 metais Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris 2022 metais nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, esą Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę. Pasak O. Karač, leidimo laikinai gyventi šalyje nepakanka, kad ji jaustųsi saugi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Tuo metu anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad aktyvistė bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba. Pati O. Karač šią informaciją kategoriškai paneigė.
Anot VSD, priežastys, lėmusios sprendimą, kad O. Karač kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra tos, kurias ji yra išsakiusi viešai.
Pasak Migracijos departamento, jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jis yra pripažįstamas pabėgėliu ir jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Tarptautinis piliečių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ skelbia teikiantis baltarusiams humanitarinę, psichologinę pagalbą, taip pat padeda ieškoti darbo baltarusių pabėgėliams vykdo žmogaus teisių pažeidimų stebėseną, Lietuvoje centras registruotas 2014 m.
O. Karač atkirto M. Katelynui: neketina taikstytis su spaudimu ir žada kreiptis į tarptautines institucijas
O. Karač, reaguodama į vidaus reikalų ministro M. Katelyno pareiškimus dėl ketinimų kreiptis į teisėsaugą ir patikrinti jos vadovaujamos organizacijos „Mūsų namai“ veiklą, kaltina Lietuvos pareigūnus galimu spaudimu ir žada siekti nepriklausomo jų veiksmų teisinio įvertinimo.
O. Karač teigė esą prieš savaitę iš vidaus reikalų viceministro Lino Drazdausko sulaukė „grasinimų deportuoti ją į Baltarusiją“. Dėl šių pareiškimų ji kreipėsi į kompetentingas Lietuvos institucijas.
Ji mano, kad ministro viešas pareiškimas apie ketinimus tikrinti jos veiklą gali būti susijęs su jos skundu dėl viceministro veiksmų.
„Ministras turi įgaliojimus. Tačiau įgaliojimai nėra neribota valdžia“, – viešame kreipimesi į ministrą M. Katelyną cituojama ji.
O. Karač pabrėžė neginčijanti valstybės institucijų teisės atlikti teisėtus patikrinimus, tačiau pažymi, kad pats patikrinimas neįrodo kaltės, o nuoroda į nacionalinį saugumą neatleidžia pareigūnų nuo pareigos gerbti žmogaus teises ir užtikrinti sprendimų teisėtumą.
Ji taip pat kategoriškai atmetė teiginius apie bendradarbiavimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Pasak jos, žmogaus teisių pažeidimų dokumentavimas, viešų ataskaitų rengimas ir kreipimasis į nacionalines ar tarptautines institucijas savaime nėra priešiškos veiklos prieš valstybę įrodymas.
Teigia, kad deportacija į Baltarusiją keltų grėsmę jos saugumui
O. Karač teigia neturinti kitos valstybės pilietybės ar teisės nuolat gyventi kitoje valstybėje, taip pat nurodo nežinanti jokios saugios trečiosios šalies, į kurią galėtų būti teisėtai išsiųsta.
Pasak jos, Baltarusijoje jai jau paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl galimas išsiuntimas į šią šalį būtų susijęs su grėsme jos laisvei ir saugumui.
Ji aiškino, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis draudžia išsiųsti žmogų į valstybę, kurioje jam gresia kankinimai arba nežmoniškas ar žeminantis elgesys.
„Kokią politinę, teisinę ir reputacinę kainą Lietuvos valstybė yra pasirengusi sumokėti už bandymą išsiųsti Baltarusijos žmogaus teisių gynėją, kuriai Baltarusijoje jau paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, į Baltarusijos kalėjimą?“ – išplatintame pranešime cituojama O. Karač.
Ji taip pat kėlė klausimą, kas prisiimtų politinę atsakomybę už tokio sprendimo pasekmes.
Žada informuoti tarptautines institucijas
O. Karač teigė ketinanti informuoti kompetentingas tarptautines institucijas ir Lietuvos partnerius apie žmogaus teisių gynėjų padėtį šalyje bei galimą migracijos ir nacionalinio saugumo procedūrų naudojimą spaudimui daryti.
Ji teigia sieksianti nepriklausomo Lietuvos pareigūnų veiksmų įvertinimo, įskaitant ministro M. Katelyno veiksmus, ir, nustačius pažeidimų, – įstatymuose numatytos atsakomybės.
„Tai nėra politinis ultimatumas ar grasinimas. Tai viešas pranešimas apie ketinimą pasinaudoti visais įstatymuose numatytais nacionaliniais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais“, – pranešime cituojama O. Karač.
Ji taip pat žada atidžiau nagrinėti Vidaus reikalų ministerijos veiklą, jos sprendimų teisėtumą ir darbo kokybę, dokumentuoti faktus bei rengti viešas ataskaitas.
„Mes nesame Lietuvos priešai. Mūsų žmogaus teisių gynimo veikla, pažeidimų dokumentavimas ir pareigūnų veiksmų kritika nėra tas pats, kas priešiška veikla prieš valstybę“, – rašoma kreipimesi.
O. Karač teigimu, valstybės institucijos neturėtų bijoti klausimų, skundų, teisminės kontrolės ir tarptautinio dėmesio.
Naujausi komentarai