Renkame Metų klaipėdietę

K.Bobianskienė vėl tikisi būti gydytoja

Moteris gali tai, ką ne visada gali vyrai. Taip trumpai galėtų pasakyti tas, kuris Klaipėdos vaikų ligoninėje lankėsi senokai. Prieš septynetą metų čia ant apgriuvusių laiptų stovėjo kibirai, į kuriuos pro stogą lašėjo vanduo, o ligoninę slėgė milijoninės skolos. Ligoninės autoritetas tarp pacientų buvo gerokai pašlijęs ne tik dėl jos išvaizdos, bet ir dėl profesionalumo. Buvo kalbama, kad tokią nugyventą ligoninę reikia uždaryti. Tačiau kai jai vadovauti pradėjo Klaudija Bobianskienė, viskas po truputį keitėsi. Po ilgų netvarkos metų pradėjus reikalauti griežtos tvarkos, ligoninėje pradėta kalbėti apie diktatūrą. Tačiau visi pritilo pamatę, kad įstaigos remontą vadovė pradėjo ne nuo savo kabineto, o nuo priėmimo skyriaus ir vaikų palatų. Šiandien ligoninė iš tolo šviečia naujai suremontuotu fasadu, o gydytoja svajoja vėl būti gydytoja, o ne statybų priežiūros inspektore.

Buvusi tikra kaunietė iki kaulų smegenų, Šaulys pagal horoskopo ženklą ir Šuo pagal Kinų horoskopą K.Bobianskienė teigia, kad visa tai puikiai nusako jos temperamentingą charakterį.

Apie darbą

Baigusi vidurinę mokyklą, K.Bobianskienė įstojo į Kauno medicinos institutą, kurį baigė 1972 metais. Tais pačiais metais pirmoji gydytojos darbo diena prasidėjo toje pačioje ligoninėje, kurioje ji dirba ir šiandien. Klaipėdos vaikų ligoninėje ji pradėjo dirbti apylinkės pediatre. Po trijų su puse metų buvo paskirta Pediatrijos skyriaus vedėja, nuo 1984 metų pradėjo vadovauti 1-ajai vaikų poliklinikai. Praėjus dešimčiai metų, ši poliklinika buvo pirmoji mieste, atsiskyrusi nuo ligoninės ir pradėjusi savarankišką veiklą. Palikusi puikią karjerą moteris išvažiavo gyventi į Vokietiją.

Emigravusi ir metus pragyvenusi šioje šalyje, K.Bobianskienė sako greit supratusi, kad emigrantės ir namų šeimininkės dalia - ne jai. Po metų grįžo atgal į Klaipėdą ir toliau vadovavo poliklinikai. Prieš septynerius metus ji laimėjo konkursą ir tapo Vaikų ligoninės vyriausiąja gydytoja.

Gydytoja kaip baisų sapną mena tai, ką čia rado: jos kabinete stovėjo kibiras, į kurį lašėjo vanduo, o laiptinėje kibirai stovėjo ant kas antro laiptelio. Ligoninė turėjo apie du milijonus litų skolos.

Medikė sako, kad tie metai buvę sunkūs ne tik jai, bet ir kolektyvui. Pasak K.Bobianskienės, jei šalia jos nebūtų tokio puikaus kolektyvo, viena nebūtų nieko pakeitusi ar pasiekusi. Gydytoja mano, kad kiekvienas, pradedant sanitaryte ir baigiant skyriaus vedėja ar pavaduotojais, padarė daugiausiai, kiek galėjo padaryti.

Šiandien ligoninėje puikios sąlygos ir medikams, ir pacientams. Suremontuotos visos palatos, o kai kurios jau remontuojamos antrą kartą.

Liko tik kelios laiptinės, konsultacinės poliklinikos remontas. Gydytoja mano, kad vasarą visi remontai bus baigti, ir ji vėl taps tuo, kuo visada svajojo būti - vaikų gydytoja.

K.Bobianskienė dar vaikystėje gydė lėles ir žinojo, kad užaugusi taip pat gydys vaikus.

Apie šeimą

Pati būdama vienturtė duktė, K.Bobianskienė taip pat susilaukė tik vieno vaiko - sūnaus. Jo šeima pratęsė vienturčių dinastiją ir močiutę džiugina tik viena anūkėle.

Sūnaus Gintauto K.Bobianskienė susilaukė dar mokydamasi trečiame kurse.

Baigęs radioelektronikos studijas, jis dirba inžinieriumi, turi savo individualią įmonę, kurios veikla susijusi su apsaugos sistemomis. Gydytoja sako, kad sūnaus žmonos Daivos negalinti vadinti marčia.

„Ji man kaip dukra. Kai kas nors klausia, kiek turiu vaikų, visada sakau, kad du. Sūnų ir dukrą. Daiva taip pat tvirtina, kad anytos neturi, bet turi antrą mamą“, - pasakojo K.Bobianskienė.

Daiva dirba Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centre kadrų skyriaus viršininke.

Greit dešimties sulauksianti Dovilė močiutei Klaudijai yra vienintelė tikra atgaiva.

Apie Klaipėdą

Atvykusi į uostamiestį gydytoja galvojo, kad čia ji užtruks lygiai trejus metus, kiek reikalauta pagal paskyrimą. K.Bobianskienės tėvai taip pat buvo tikri kauniečiai. Moteris pasakojo, kad bent kiek žinantiems kauniečius, aišku, jog savo gimtą miestą jie palieka labai retai.

Gydytoja neslepia, kad 10 metų važiuodama iš namų Kaune į Klaipėdą verkdavo. Kaunas buvo namai, o Klaipėda tik miestas, kuriame ji gyveno. Dabar jos namai - Klaipėda, o su Kaunu nebesieja beveik niekas. Jau dvidešimt metų į Klaipėdą gyventi atsikėlę ir K.Bobianskienės tėvai.

Apie pomėgius

K.Bobianskienė pasakojo, kad didžiausias jos pomėgis - kelionės. Moteris juokauja, jog ne be reikalo horoskopuose rašoma, kad Šaulio ženklo žmogui geriausia dovana yra kelionė. Savo smalsumą ir žingeidumą patenkinanti svetimuose kraštuose K.Bobianskienė apkeliavo beveik visą Europą, Skandinaviją, buvo Turkijoje, Izraelyje, o vakar išvyko į Egiptą. Kadangi gyvenimas suka į antrąją pusę, gydytoja sakė antrą kartą į tą pačią šalį niekada nekeliaujanti. Vis kitoje šalyje ji stengiasi pamatyti kažką nauja.

Dar vienas iš jos pomėgių, jei taip galima pavadinti, laikas praleistas su sesėmis iš Rotary klubo „Aditė“. Ji viena iš pirmųjų šio klubo narių. Daugiau nei dešimt metų veiklių moterų klube praleidusi medikė sako, kad tai antroji jos šeima, visada esanti šalia: ir kai gera, ir kai reikia pagalbos.

Gyvenimo credo

Mylėk žmones ir padėk kiekvienam kiek gali.

Apie Metų klaipėdietę

K.Bobianskienė teigė, jog jai malonu būti tarp septynių moterų, kurias išrinko klaipėdiečiai.

„Malonu, kai tave mato, pastebi ir vertina tavo darbus, - teigė ji. - Manau, kad mieste yra labai daug moterų, kurios nebuvo pasiūlytos ir nepateko į miestą garsinusių moterų sąrašą. Manau, kad ta moteris, kuri užaugino 17 vaikų yra padariusi daugiau nei aš.

Neturiu pavydo jausmo. Tegul Metų klaipėdiete tampa ta, kuri verčiausia. Aš turiu savo nuomonę, kuri iš septynių išrinktųjų turėtų tapti Metų klaipėdiete. Tačiau negaliu jos vienos išskirti, kadangi tarp šių septynių moterų yra daug man artimų žmonių“.