Daugiau apie tai kalbėjo Registrų centro Duomenų analizės skyriaus vadovė Džeineta Muliuolė.
– Šiuo metu pastebimos tendencijos, kelerių metų laikotarpyje matome, jog daugėja moterų, kurios po santuokos linkusios visgi nepasikeisti pavardės. 2025 metais matome apie 19 procentų moterų. Palyginus su 2022 metų duomenimis, pastebime, kad tokių moterų buvo tik 16 procentų. Bendra tendencija rodo, kad moterys po santuokos visgi linkusios nepasikeisti savo pavardės.
– Kaip galvojate, kas galėjo nulemti tokį pokytį?
– Įvairių iš tikrųjų gali būti priežasčių. Vienos iš jų gali būti galbūt susijusios su praktinėmis priežastimis, tokiomis kaip dokumentų keitimas – vairuotojo pažymėjimas, tapatybės kortelė, pasas, banko kortelės. Gali būti ir tam tikrų sentimentalių priežasčių – noras išsaugoti savo pavardę. Galbūt tai yra susiję ir su tam tikru savo vardo garsinimu ir dėl to moterys nėra linkusios tos pavardės keisti ir nori ją pasilikti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip yra su dvigubomis pavardėmis?
– Kalbant apie dvigubas pavardes, pastebime tam tikrą nežymų augimą, nors iš esmės jis lieka stabilus. Jeigu pažiūrėtume į 2025 metų duomenis, matytume, kad moterų, kurios po santuokos pasirinko dvigubą pavardę – tai yra savo ir vyro – buvo apie 9 procentus, o 2022 metų duomenimis tokių moterų buvo apie 8,5 procento. Kaip ir minėjau, tendencija šiek tiek kylanti, bet iš esmės pastovi.
– Kaip yra su vyrų pavardėmis po santuokos? Ar čia įžvelgiate pokyčių?
– Galbūt ne. Taip, yra tokių vyrų, kurie nusprendžia pasikeisti savo pavardę, tačiau iš esmės nematome kažkokio staigaus šuolio – nuo įregistruotos santuokos Lietuvoje kiekio tokių vyrų pastebime tik apie 1 procentą per pastaruosius kelerius metus.
(be temos)