„Bendras skaičius turėtų būti 5 proc. ir esu optimistas, kad dėl to pavyks sutarti. Kai kurios valstybės vis dar kliba, tačiau panašu, kad visos pasakys, kad 2 proc. jau pagaliau pasiekėme“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė K. Budrys.

Jungtinėms Valstijoms spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. BVP diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį sieks susitarti dėl įsipareigojimo, padalinant jį į dvi dalis – tik gynybos finansavimą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP numatyti susijusioms reikmėms.

Lietuvos diplomatijos vadovas tokį variantą vadina geru žingsniu, kurį Aljanso valstybės veikiausiai žengs.

„Tikėtina, kad bus išskirtas skaičius 5 proc. – 3,5 ir 1,5 proc. Bet 3,5 proc. būtų tikrai jau neblogas postūmis į priekį. Ir pats NATO generalinis sekretorius minėjo skaičių 3,7 proc. Tai yra tai, ko reikia numatytiems NATO pajėgumams pasiekti“, – kalbėjo K. Budrys.

Vis dėlto, ministras mano, kad nuo kalbų apie procentus NATO turėtų pereiti ir prie konkrečių pajėgumų stiprinimo.

„Mano raginimas buvo (...) pradėti kalbėt apie konkrečius pajėgumus. Galbūt dalį išslaptinti. (...) dabar jau kalbama, kad reikia keturis kartus daugiau oro gynybos, reikia tūkstančių tankų tam, kad mes galėtume manevrą daryti. Reikia daug priemonių“, – sakė K. Budrys.

Ministras tvirtino Hagoje mėginsiantis įtikinti NATO nares Pietų Europoje stiprinti gynybą, jai skirti daugiau lėšų.

Jo teigimu, toli nuo Rusijos esančiose šalyse vyrauja klaidingas požiūris, kad karinis konfliktas apsiribotų tik rytinio NATO flango dalimi.

„Kad karas gali būti kažkur lokalizuotas, suspaustas. Jeigu čia (rytiniame NATO flange – BNS) bent kažkas pajudės, viskas eis velniop. Ir organizacijos žlugs, ir valiuta žlugs, darbo vietos žlugs, ir atskiros pramonės šakos žlugs. Europa niekada nebebus tokia pati, kaip buvo“, – kalbėjo K. Budrys.

„Čia tikrai ir mūsų darbo baras yra įtikinti pietines Europos valstybes didinti ir toliau gynybos biudžetus, padėti joms rasti argumentų, kodėl tai reikia daryti“, – pridūrė jis.

NATO šalys svarsto numatyti 5 proc. BVP gynybai įsipareigojimo įgyvendinimą iki 2032 metų.

Sunkios derybos

Anot K. Budrio, sąjungininkų pareiškime svarbu pakartoti įsipareigojimą ateityje į NATO priimti Ukrainą bei taip parodyti, kad Aljansas neketina sutikti su Rusijos reikalavimais.

„Derybos tik prasideda dėl deklaracijos teksto, liko dvi savaitės (...), bet aš jau matau, kad jos tikrai bus sudėtingos“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė K. Budrys.

„Deklaracijoje turi būti užfiksuota (...), kad Ukraina yra negrįžtamame procese į narystę NATO. Kad Ukrainos vieta yra NATO, kai sąlygos tam leis. Galų gale, kad tai yra NATO, kaip organizacijos, ir Ukrainos sprendimo reikalas ir Rusija negali nustatyti sąlygų“, – pabrėžė ministras.

Pasak jo, sąjungininkai neturėtų „savo rankomis tiesiog paimti ir priimti“ Kremliaus reikalavimo užkirsti kelią Kyjivui prisijungti prie Aljanso.

„Ir ypač šiuo metu, kai Rusija, užuot sutikusi su paliaubomis, sėdusi prie derybų stalo, kelia vis naujus reikalavimus, o vienas iš jų yra atsisakyti Ukrainai narystės NATO“, – sakė K. Budrys.

„Jeigu nepaminime Ukrainos deklaracijoje, vadinasi, dingsta šitas klausimas nuo stalo. Tai yra labai ydingas sumanymas ir būtų tikrai žalingas“, – kalbėjo ministras.

Jo teigimu, derybos dėl bendros pareiškimo teksto užsitęsė ir 2022-ųjų bei 2023-ųjų NATO viršūnių susitikimuose.

Aljanso viršūnių susitikimas Nyderlandų mieste Hagoje vyks birželio 24–25 dienomis.