Nematomas karo frontas
Karas Ukrainoje jau seniai peržengė fronto linijų ribas ir palietė ne tik žmones. Gyvūnai šiame kare tapo vienos tyliausių, bet skaudžiausių aukų.
Pafrontės zonose savanoriai pasakoja apie gyvūnus, kurie buvo palikti likimo valiai, apie žiaurumą, kurį sunku suvokti sveiku protu. Ne vienu atveju gyvūnai randami uždaryti butuose, kur kelias savaites ar net mėnesius praleido be priežiūros. Gyvūnai, išgyvenę bombardavimus, neretai patiria stiprų stresą, tampa agresyvūs arba visiškai praranda socialinius įgūdžius. Net ir ten, kur pavyksta juos išgelbėti, saugumas negarantuotas – prieglaudos yra tokie pat karo taikiniai kaip ir likę objektai.
Tarptautinių organizacijų vertinimu, nuo 2022 m. pradžios Ukrainoje nukentėjo milijonai naminių gyvūnų. Tokios organizacijos kaip „Four Paws International“ ir „World Animal Protection“ nurodo, kad daugelyje regionų benamių gyvūnų skaičius išaugo drastiškai, o prieglaudos yra perpildytos ir dažnai balansuoja ties išgyvenimo riba. Dėl nuolatinių apšaudymų ir infrastruktūros griūties gyvūnai lieka be veterinarinės priežiūros, skiepų ir net elementaraus maisto.
Kaip gimė iniciatyva
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos žurnalistų autoklubo nariai tapo vieni pirmųjų humanitarinės pagalbos konvojų dalyvių. Iš pradžių jų tikslas buvo padėti kariams ir civiliams – gabenti būtiniausius daiktus ir rūpintis Ukrainos gynėjams perduodamų automobilių remontu.
Tačiau jau pirmosios kelionės atskleidė kitą krizę. Žurnalistas Renaldas Gabartas iki šiol prisimena vieną didžiųjų pabėgėlių centrų pasienyje, kur tvyrojo sunkiai apibūdinama atmosfera: neviltis, apmaudas, išgąstis, nuovargis ir nežinia. Tarp tūkstančių žmonių buvo ir jų gyvūnai – šunys, katės, triušiai, jūrų kiaulytės. Jie buvo laikomi narvuose ar prisiglaudę prie šeimininkų, bet dažniausiai negaudavo tinkamo maisto.
„Dėmesį patraukė daugybė žmonių, apsikabinusių savo šunis arba prižiūrinčių kitus gyvūnus narvuose. Gyvūnams, kaip taisyklė, niekas nesiūlė tinkamų pašarų. Tai buvo akivaizdi problema“, – pasakojo autoklubo narys žurnalistas R. Gabartas.
Ruošiant trečiąjį konvojų iniciatyva įgavo formą – socialiniuose tinkluose buvo paprašyta prisidėti prie maisto gyvūnams rinkimo. „Jau antrą akcijos dieną apniko abejonės, ar pavyks viską sutalpinti į šešis automobilius“, – prisiminė R. Gabartas. Reakcija pranoko lūkesčius, o poreikis buvo akivaizdus: juk tiekimo grandinės subyrėjo, dalis įmonių sustabdė savo veiklą, o žmonės neteko pajamų ir negalėjo pasirūpinti augintiniais. Daugybė gyvūnų liko be šeimininkų – jie žuvo arba negalėjo būti paimti bėgant nuo karo.
Dėl šių priežasčių prieglaudos buvo perpildytos, o į jas nepatekę gyvūnai ėmė kelti antrinių problemų: dauginosi, platino ligas, kai kur agresyvūs ir sulaukėję šunys kėlė pavojų žmonėms. „Kartais gelbėjimo operacijos atrodė neįmanomos: įvažiuoti į bombarduojamas teritorijas ar išlaisvinti gyvūnus užrakintuose namuose – rizika buvo labai didelė“, – apie ne vienus metus besitęsiančią realybę kalbėjo R. Gabartas.
Svarbus kiekvieno indėlis
Ukrainoje gyvūnų gelbėjimą koordinuoja tiek humanitarinės organizacijos, tiek vietiniai savanoriai. Pastarieji kasdien veža maistą, vakcinas ir veterinarinius preparatus į regionus, kuriuose gyvūnai lieka be šeimininkų.
Prieglaudos dažnai globoja kelis šimtus gyvūnų, o papildoma parama, tokia kaip pašaras, antiparazitiniai preparatai, leidžia užtikrinti kasdienę priežiūrą ir sumažina ligų plitimą. Logistika yra itin sudėtinga: dalis kelių vis dar nepažeidžiami, tačiau kai kuriose teritorijose tenka organizuoti specialius maršrutus arba pervežti gyvūnus į saugesnes vietas. Be to, savanoriai koordinuoja laikinas prieglobsčio vietas, kur gyvūnai praleidžia laiką iki grįžimo pas šeimininkus ar perkėlimo į ilgalaikes prieglaudas. Tai nuolatinis ir sudėtingas procesas.
„Kartais ir mažas indėlis gali išgelbėti gyvybę ar suteikti būtiniausią pagalbą“, – R. Gabartas kvietė nelikti abejingiems.
Pagalbos mastas tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo – prisidėti gali kiekvienas: ir pavieniai asmenys, ir įmonės. Net nedidelė parama gali tapti konkrečia pagalba vietoje: dubeniu maisto, veterinariniais preparatais ar išgelbėta gyvybe. Karo sąlygomis efektyviausia pagalba yra ta, kuri greitai pasiekia tuos, kam jos labiausiai reikia – gyvūnų pašaras, veterinariniai preparatai, logistikos priemonės gelbėjimo misijoms. Finansinė parama leidžia operatyviai reaguoti į nuolat besikeičiančią situaciją ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų labiausiai nukentėjusius regionus, todėl ją laikyti tęstine yra ypač svarbu.
Dėmesį patraukė daugybė žmonių, apsikabinusių savo šunis arba prižiūrinčių kitus gyvūnus narvuose.
Nauji sprendimai
„Karas daugeliui tapo televizijos naujienų fonu, bet situacija nepasikeitė“, – R. Gabartas pridūrė, kad nors aukojimo srautai sumažėjo, pagalbos poreikis vis dar išlieka didelis.
Taip gimė naujas sprendimas – paramą susieti su informacija. Vietoj tradicinės reklamos žiniasklaidoje publikuojamas švietėjiškas turinys apie gyvūnų priežiūrą, o sutaupytos lėšos skiriamos realiai pagalbai.
„Mechanizmas labai paprastas. Jei reklamos pinigus galime paversti pašaru ir vaistais – tai ir reikia daryti“, – įsitikinęs R. Gabartas.
VšĮ „Kelio knyga“ surinktos lėšos būtų naudojamos gyvūnų pašarui ir veterinariniams preparatams, kurie keliautų į labiausiai nukentėjusius regionus – Chersoną, Mykolajivą, Charkivą. Šią pagalbą koordinuoja komanda, Ukrainoje buvusi daugiau nei 120 kartų.
Galite prisidėti ir jūs
VšĮ „Kelio knyga“
A.s.: LT677300010166385569
Į. k.: 305687423
Paskirtis: Ukrainos gyvūnams