Gimtadienis po kryžiais

Kiemsargis benamius mokė doros

Klaipėdietis siekia atvesti miesto vargetas į krikščioniškos doros kelią. Prieš porą dienų skverelyje šalia S.Daukanto ir Naujosios Uosto gatvių sankryžos žmonės galėjo stebėti labai neįprastą vaizdą. Keturiasdešimt devintąjį gimtadienį šventęs Niakolajus Filimonovas pakvietė pasivaišinti centro benamius. Ant suoliuko po kryžiais buvo išdėlioti sumuštiniai, sūris, sausainiai, o 5 litrų talpos alaus butelis tapo pagrindiniu šventės akcentu.

Vaišino ir dainavo

Jubiliatas vaišino benamius, grojo jiems, dainavo ir stengėsi, kad šie išgirstų viešpaties žodį. N.Filimonovo netrikdė išgeriančiųjų replikos, kad alus geras, todėl jubiliatui linkima gyventi šimtą metų. Jis stengėsi į „bomžus“ kreiptis jiems suprantama kalba. Pasakojo, kad didžiąją dalį gyvenimo praleido kalėjimuose, gėrė, vartojo narkotikus, vogė, padarė daugybę nuodėmių, tačiau dabar, kai atrado Dievą, jo gyvenimas pasikeitė. Ketveri Nikolajaus metai su Dievu yra pirmasis toks ilgas laikotarpis, kai jis gyvena laisvėje. N.Filimonovas išpažįsta baptistų tikėjimą.

Pasakodamas apie savo kelią į tikėjimą, N.Filimonovas nevengė pragaro lyginti su pagiriomis po gerų išgertuvių. Dievo ženklu jis pavadino situaciją, kai, eidamas susitaikyti su išgeriančia žmona, ant laiptų sudaužė butelį ir susilaužė ranką. Pas žmoną tada jis taip ir nenuėjo. Jis blaivus, o ji - toliau geria.

Vargetos stebėjosi

Į skverelį po kryžiais susirinko daugiau nei dvidešimt benamių, artimiausi N.Filimonovo draugai. Vieni mandagiai klausėsi dvi valandas trukusio jubiliato pasakojimo, dainų, maldų, kiti ateidavo, užkąsdavo ir dingdavo. Kai kurie valkatos į gimtadienį atėjo su gėlėmis. Viena moteris, sužinojusi, kad skverelyje vyksta koncertas su vaišėmis, nulėkė atsivesti kelių draugių. Dar prieš gimtadienį ant suolelio prisnūdęs benamis nustebo pabudęs nuo dainų ir pamatęs aplinkui tvarkingai susėdusius pažįstamus.

Valkatos nesikuklino vaišintis gimtadienio užkandžiais, o alus baigėsi greičiau nei N.Filimonovo pasakojimai. Kai kurios moteriškės piktinosi, kad benamiai pavalgo, o dainų nesiklauso. Jos prašė, kad svečiai bent penkiolika minučių užtruktų skverelyje. Kai visi gimtadienio po kryžiais svečiai sustojo bendrai maldai, pro šalį ėjęs valkata prisiartino ir nusiėmęs kepurę paklausė: „Kodėl meldžiatės, ar vėl koks „bomžas“ mirė?“

Miegodavo gatvėse

N.Filimonovas nuo sausio šiame rajone dirba kiemsargiu, todėl sukviesti nuolat čia besibūriuojančius valkatas jam nebuvo sunku. Dienraščiui jis teigė, kad beveik visi susirinkę „bomžai“ puikiai jį pažįsta. „Dar prieš ketverius metus buvau vienas iš jų - gėriau, miegojau gatvėje, maisto ieškojau konteineriuose“, - sakė jubiliatas. Dabar N.Filimonovas gyvena nakvynės namuose, tačiau netrukus tikisi švęsti įkurtuves name Žvejybos uosto rajone, kurį panašiems kaip jis skyrė Klaipėdos savivaldybė. Jubiliatas dienraščiui taip pat teigė, kad didžiausia dovana jam – galimybė skelbti Dievo žodį.

N.Filimonovas sakė, kad susirinkusiems valkatoms jis labiausiai norėjo pasakyti, kad ir jie gali pakeisti savo gyvenimą. Anot jubiliato, niekada nežinai, kada sudygs Dievo žodžio sukurtos sėklos. Reikia jas pasėti ir tikėti, kad Dievas pats pasirūpins jų augimu.