Dalija Svirbutienė,
notarė, Lietuvos notarų rūmų Notarinės praktikos apibendrinimo ir norminių teisės aktų rengimo komisijos pirmininkė
Fizinis atvykimas nebūtinas
Vien tik pranešti notarui, kad įpėdinis nespės per įstatyme nustatytą terminą priimti palikimo ir atvyks vėliau, nepakanka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo per jam priimti nustatytą terminą taip pat galima atsisakyti. Jei per šį laikotarpį nėra pateikiamas prašymas dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, laikoma, kad palikimas nepriimtas, nepriklausomai nuo to, ar notaras buvo informuotas apie priežastis, dėl kurių įpėdinis negali atvykti. Pažymėtina, kad įpėdinio fizinis atvykimas į Lietuvą nėra būtinas, nes išreikšti valią dėl palikimo priėmimo galima ir nuotoliniu būdu per eNotaras informacinę sistemą.
Tam būtina turėti reikiamas priemones, t. y. kvalifikuotą elektroninį parašą ir įrenginį, leidžiantį prisijungti nuotoliniu būdu – kompiuterį, išmanųjį telefoną ar planšetę. Atlikti veiksmus nuotoliniu būdu gali tik asmenys, kurių duomenys yra įregistruoti Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
Taip pat palikimą galima priimti per įgaliotą asmenį – sudaryti notarine tvarka įgaliojimą ir suteikti teisę Lietuvoje esančiam asmeniui veikti Jūsų vardu ir priimti palikimą.
Terminą atnaujina tik teismas
Jeigu vis dėlto įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas yra praleistas, įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas gali atnaujinti praleistą terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Išanalizavęs visus turimus duomenis, sprendimą dėl termino atnaujinimo ar neatnaujinimo priima teismas.
Pažymėtina, kad notaras neturi teisės savo nuožiūra pratęsti ar atnaujinti palikimo priėmimo termino. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina, esant galimybei, palikimą priimti per įstatymo nustatytą terminą nuotoliniu būdu, nes tai yra paprasčiausias ir greičiausias būdas išsaugoti paveldėjimo teises ir išvengti papildomų teisinių procedūrų bei bylinėjimosi teisme.
Tik pagal priskirtą teritoriją
Dėl paveldėjimo negalima kreiptis į bet kurį notarų biurą savo nuožiūra. Paveldėjimo byla vedama pas tą notarą, kuris veikia pagal palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą (paprastai tai deklaruota gyvenamoji vieta). Informaciją apie notarų veiklos teritorijas turto paveldėjimo atvejams galima rasti Notarų rūmų interneto svetainės www.notarurumai.lt skiltyje „Notarai“ ir eNotaras informacinės sistemos išoriniame portale www.enotaras.lt paspaudus aktyvią nuorodą „Notarai ir notarų biurai“.
Tik po testatoriaus mirties
Informacija apie tai, ar palikėjas buvo sudaręs testamentą, gaunama iš Testamentų registro, kurio duomenis patikrina notaras, pradėjęs paveldėjimo bylą (registre kaupiami duomenys apie nuo 2001 m. liepos 1 d. sudarytus testamentus). Tai yra notaro pareiga. Patys įpėdiniai kaip suinteresuoti asmenys taip pat turi teisę gauti šio registro duomenis po testatoriaus mirties. Jei testamentas egzistuoja, paveldėjimas vykdomas pagal jį, o jei testamento nėra, tai pagal įstatymą.
Mirus tėvui, jo turtą pagal įstatymą paveldi (testamento nėra) du broliai. Vienas iš jų pas notarą parašė pareiškimą dėl paveldėjimo priėmimo, kitas – ne, nes netinkamas jo gyvenimo būdas neleidžia to padaryti, be to jis, nors ir turi realią gyvenamąją vietą, praktiškai ten negyvena, pasirodo retai. Kur jis prisilaiko, giminaičiai nežino. Pirmasis brolis, kuris kreipėsi į notarą, gyvena užsienyje. Kaip bus sprendžiama situacija, nes notaras prašo ieškoti brolio. Ar negalima atskirti paveldimų dalių, kad kiekvienas atskirai tvarkytųsi paveldėjimą?
Teisė paveldėti gali išnykti
Mirus tėvui ir nesant duomenų apie testamentą, jo turtą pagal įstatymą paveldi pirmos eilės įpėdiniai – vaikai, šiuo atveju du broliai, paveldintys lygiomis dalimis. Kiekvienas įpėdinis palikimą priima arba jo atsisako asmeniškai išreikšdamas savo valią, pateikdamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnį palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties dienos. Ši pareiga taikoma visiems įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar tarpusavio santykių. Įpėdiniai patys turi kreiptis į notarą ir išreikšti savo valią – už juos to padaryti kiti asmenys negali, išskyrus atvejus, kai veikiama pagal notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą.
Jeigu vienas iš brolių per tris mėnesių terminą nei priima palikimo, nei jo atsisako, laikoma, kad jis palikimo nepriėmė. Tai reiškia, kad pasibaigus terminui jo teisė paveldėti išnyksta, nebent jis vėliau kreiptųsi į teismą dėl termino atnaujinimo ir įrodytų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Netinkamas gyvenimo būdas, nesidomėjimas palikimu ar ryšių su artimaisiais nebuvimas savaime nelaikomi pateisinamomis priežastimis. Todėl situacija, kai vienas brolis yra nepasiekiamas ir neatlieka jokių veiksmų, teisiškai nėra kliūtis kitam broliui tvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Jeigu įpėdiniai nepilnamečiai
Notaras paveldėjimo bylos nagrinėjimo metu privalo nustatyti visus galimus įpėdinius, todėl ir prašo pateikti informaciją apie kitą brolį. Tačiau notaras neturi pareigos jo surasti, kiekvienas įpėdinis yra suinteresuotas dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, todėl jis turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo. Jeigu kitas brolis per nustatytą terminą nepareiškia valios, jo dalis laikoma nepriimta ir, priklausomai nuo aplinkybių, pereina kitiems įpėdiniams pagal įstatymą. Tačiau jeigu įpėdiniai yra nepilnamečiai, notaras turi jų ieškoti, pranešti vaiko teisių tarnybai, esant būtinybei, gali būti kreipiamasi ir į prokurorą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Siekdamas išvengti teisinių ginčų ateityje ir užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, notaras gali paprašyti palikimo nepriėmusio įpėdinio patvirtinti, kad jis nėra faktiškai priėmęs palikimo.
Nesustabdo proceso
Atskirai „padalyti“ paveldėjimo procedūros taip, kad kiekvienas įpėdinis visiškai savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitų tvarkytų tą pačią paveldėjimo bylą, negalima, nes paveldėjimo byla yra viena, tačiau kiekvieno įpėdinio valia joje fiksuojama atskirai. Tai reiškia, kad vienas brolis gali priimti palikimą, o kitas – jo nepriimti, ir tai nesustabdo paveldėjimo proceso.
Klausimus siųskite e. paštu: [email protected]
Naujausi komentarai