– Artimiausiomis dienomis orai tikrai nedžiugins, o naktimis net prognozuojamos šalnos. Pastarosiomis dienomis danguje ne saulė, o debesys – ir visiems šalta. Kas vyksta mūsų gamtoje ir klimate, kad visai neseniai, per Velykas, turėjome apie 20 laipsnių šilumos, o dabar reikia pirštinių ir žieminės striukės?
– Mūsų klimatas yra pasimetęs, susimaišęs ir mums visiems dar labiau jaukia protą. Pažiūrėkime, ką turime: sausį turėjome šilumos rekordus, vasarį ir balandį – 18 šilumos rekordų, o dabar – atšalimą. Toks atšalimas vidutinėms platumoms nėra retenybė. Klasika – kai žydi sodai, būna šalnos. Tik kadangi buvo šilta, praktiškai vasara, karšta, o dabar vėl turime neigiamą temperatūrą – sugrįžimas yra aštrus. Šalčio rekordų nebuvo fiksuota, bet šalnos iki 9 laipsnių šalčio yra pakankamai intensyvios. Taip būna vykstant klimato kaitai. Klimato sistema išsibalansuoja, ir turime milžiniškus pokyčius, kontrastus. Jeigu tai būtų buvęs klasikinis Lietuvos klimatas prieš 50 metų, niekas nesistebėtų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tuoj gegužės vidurys, o Hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja šalnas, kurios fiksuojamos iki 8 laipsnių šalčio. Visi augalai tuoj nušals, ir ūkininkai vėl skųsis.
– Lietuvos klimatas ir stichiniai meteorologiniai reiškiniai žemės ūkiui yra nepalankūs, nes galime sulaukti visko. Kai kuriais sezonais labai išsiplečia ūkininkų veikla, ir jie gali net antrą derlių nuimti, bet kai kuriais sezonais turime labai nepalankias sąlygas. Žiūrint, kuriuos ūkininkus šalnos paveiks – tai yra pakankamai ekstremalu. Greičiausiai per artimiausius dešimtmečius ekstremalumas niekur nedings.
– Tu daug vaikštai, važiuoji viešuoju transportu. Neužkliuvo, kad gegužės pradžioje jau žydi alyvos? Ir, iš tiesų, jau be galo žalia.
– Jau balandžio pabaigoje viskas žydėjo, antrą balandžio pusę viskas jau žaliavo. Iš tiesų, šilumos sezonas prasidėjo anksčiau, dėl to ir jaučiame nuoskaudą – lyg ir buvo vasara, galėjome mėgautis šiltu klimatu, gauti klimato kaitos naudą, o dabar gamta vėl iš esmės tėškė mums antausį. Visko pasitaiko. Galvodami apie klimato kaitą, turėtume prisiminti tuos 18 šilumos rekordų – jie ne paskutiniai. Dabar turime duobę. Beje, norėčiau paguosti: ne tik Lietuvoje šalta, bet beveik visoje Europoje. Šitas šalčio išsiveržimas yra didžiulis – praktiškai visoje žemyninėje Europos dalyje. Ne vieni šąlame: kuo labiau į šiaurę, tuo šalčiau. Skandinavijoje kai kur net žiema sugrįžusi, bet šaltis pakandžioja ir Centrinės Europos, ir Vakarų Europos gyventojus – ne mus vienus. Nesakyčiau, kad tai yra normalu, bet vidutinėse platumose to pasitaiko, o keičiantis klimatui tas nestabilumas vis didėja.
– Silvestrai, ir tu vartoji frazę „klimato kaita“. Tavo kolegė Audronė Galvonaitė man sakė: „Aš jums 20 metų kartoju apie klimato kaitą.“ Ką mes, kaip žmonija, darome ne taip, kad gamta mus taip kankina?
– Dabar apie klimato kaitą garsiai kalbama jau 30 metų. Klimato kaitos paaiškinimą galima sudėti į labai paprastą sakinį: degindama iškastinį kurą, žmonija pakeitė atmosferos sudėtį. Viskas. Lengva priimti informaciją, bet ką su tuo paskui daryti – kaip nustoti deginti iškastinį kurą? Nėra paprastų atsakymų. Mūsų civilizacija dabar pastatyta ant iškastinio kuro – pigios energijos. Ir kiek beieškotume lengvų kelių nuo to nueiti – tiesiog nerandame kelio. Tvarumas nėra apie tai, kad visi staiga susikaupiame ir tampame labai žaliais ar neutraliais. Tai yra siekis mums toliau turėti tokį patį gerą gyvenimą, kokį turime dabar, arba dar geresnį. Reikia suprasti: tvarumas reikalingas ne tik ekologams, bet ir tiems, kurie nori gerai gyventi.
– Žmonės pyksta, kai sinoptikai, klimatologai pasako, kad bus tokie orai – ir jie pasikeičia. Kodėl šiais technikos laikais, kai telefonuose galime kas valandą matyti, kaip debesys slinks ir kas iš dangaus kris, vis tik yra sudėtinga prognozuoti orus?
– Galiu visus patikinti, kad trumpalaikės orų prognozės niekada nebuvo tokios tikslios, kaip yra dabar. Bet ilgalaikės niekada nebuvo tikslios. Dabar sunkiau numatyti tendencijas, nes yra pakankamai didelis nestabilumas. Tai, kas seniau vadinosi liaudies išmintimi, kai prognozuodavo pagal tai, kaip yra dabar, galėdavo maždaug nuspėti kryptį ar tendenciją, kas bus po mėnesio. Dabar visos taisyklės nebegalioja, liaudies išmintį galima pamiršti, nes pasikeitus klimatui nestabilumas toks didelis, kad nebėra vienos aiškios taisyklės, kur link judės orai. Trumpalaikėje perspektyvoje turime tikslias prognozes, kokių dar neturėjome. Bet ilgesnėje – jos tikrai labai netikslios. Pavyzdžiui, niekas negali pasakyti, kokia bus vasara. Greičiausiai šią vasarą galime sulaukti ekstremalios šilumos, bet ji gali būti labai nestabili – kaip ir šis pavasaris.
Galiu visus patikinti, kad trumpalaikės orų prognozės niekada nebuvo tokios tikslios, kaip yra dabar.
– Kaip klimatologo paklausiu: kokia bus ši, šių metų, vasara?
– Greičiausiai vėl turėsime kažkokį nestabilumą. Lietuvoje sklando gandas, kad bus ekstremalių orų. Žiūrint į šį pavasarį, į 18 gana ilgų rekordų, manau, kad šią vasarą tikrai galime sulaukti ekstremalios šilumos. Sudėtinga pasakyti kada ji bus, kiek užsilaikys, pamatysime. Tikslių prognozių nėra, bet mano numatymas būtų toks: ši vasara parodys Lietuvai šiek tiek nebūdingos šilumos.
(be temos)